Kasdienybėje neišvengsime melo. Didelis jis ar mažas – vis tiek skaudina. Ypač sunku, kai apgauna daugelį metų pažįstamas žmogus, kuriuo jau spėjote įprasti pasitikėti. Kad susitvarkytumėte su tokia situacija, reikia pradėti nuo pirmo žingsnio – pripažinti, kad įvyko apgaulė.
Pripažinimo momentas gali pasirodyti pats sunkiausias, nes tada privalote sutikti, kad dėl tam tikrų priežasčių leidotės save apgauti, atsisakėte atkreipti dėmesį į akivaizdžius faktus, neatitikimus, tikėti intuicija, įtikinote save, kad viskas buvo gerai, nors jautėte, lyg kažkas būtų ne taip.
Kitas žingsnis yra atleisti sau. Už pasitikėjimą, už norą tikėti gerais dalykais (nors galbūt kiti žmonės jus perspėjo), už tai, kad leidote sau tai daryti. Kai praeisite šį etapą, galėsite judėti toliau ir atsakyti į klausimą – kodėl pasitikėjote tuo žmogumi?
Klausimas gali atrodyti absurdiškas, kol nepamėginsite į jį atsakyti. Nes gali paaiškėti, kad įsitikinimas, kad „žmogus su manimi elgiasi gerai“ arba kad jis yra „tikras draugas“, yra daug svarbesni nei prarasti pinigai ar melas.
Kai ateina atsakymai, situacija atrodo mažiau skaudi ir vietoj pasipiktinimo, nesusipratimo, pykčio ateina kiti jausmai – priėmimas, ramybė, išlaisvinimas.
Galiausiai paskutinis etapas – kokias išvadas galite padaryti iš to, kas įvyko? Ir štai tokie klausimai: ko aš išmokau iš šios situacijos? Kokią patirtį įgijau? Ir ne mažiau svarbu – kokių veiksmų ar kokių žmonių vengsiu ateityje?
