Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai dažna virškinimo sistemos sutrikimo forma, kuri sukelia tokius simptomus kaip pilvo skausmas, pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Nors tiksli šio sutrikimo priežastis nėra žinoma, mokslininkai mano, kad jo atsiradimą gali lemti stresas, netinkama mityba ir žarnyno mikrofloros disbalansas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad aštuonių savaičių dėmesingumo praktika (mindfulness) gali padėti reikšmingai sumažinti DŽS simptomus net praėjus metams po mokymų.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Tyrimą atliko mokslininkė Susan A. Gaylord su kolegomis. Jie siekė nustatyti, kaip dėmesingumo praktikos taikymas gali paveikti DŽS simptomus ir ar šis metodas yra efektyvesnis už įprastą socialinės paramos grupę.
Eksperimente dalyvavo 75 suaugusios moterys, kurios sirgo DŽS, tačiau neturėjo kitų sunkių sveikatos sutrikimų. Dalyvės buvo suskirstytos į dvi grupes: viena lankė dėmesingumo mokymus, o kita dalyvavo socialinės paramos užsiėmimuose. Abi grupės aštuonias savaites kartą per savaitę po dvi valandas dalyvaudavo susitikimuose, o šeštąją savaitę taip pat buvo organizuota pusės dienos praktikos sesija.
Dėmesingumo praktikos programą vedė daugiau nei dešimtmetį patirties turintis instruktorius, remdamasis Jono Kabat-Zinno sukurta Mindfulness-Based Stress Reduction (MBSR) metodika. Ši metodika buvo pritaikyta specialiai moterims, sergančioms DŽS.
Tyrimo dalyvės buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus:
- DŽS simptomų sunkumą (Irritable Bowel Symptom Severity Score),
- Gyvenimo kokybę (IBS-Quality of Life scale),
- Vidaus organų jautrumą (Visceral Sensitivity Index),
- Psichologinę būseną (Brief Symptom Inventory – 18),
- Dėmesingumo lygį (Five Facet Mindfulness Questionnaire).
Vertinimai buvo atliekami prieš tyrimo pradžią, po dviejų savaičių, po trijų mėnesių, po šešių mėnesių ir po metų.
Reikšmingas pagerėjimas po dėmesingumo mokymų
Tyrimo rezultatai parodė, kad praėjus šešiems mėnesiams po mokymų, dėmesingumo praktikos grupės dalyvės jautė mažiau DŽS simptomų nei socialinės paramos grupės narės. Nors po metų skirtumas tarp grupių buvo kiek mažesnis, jis vis tiek išliko reikšmingas dėmesingumo praktikos naudai.
Taip pat pastebėta, kad moterys, kurios dalyvavo dėmesingumo užsiėmimuose, po šešių ir dvylikos mėnesių jautė mažesnį vidaus organų jautrumą. Tuo tarpu socialinės paramos grupėje reikšmingų pokyčių nebuvo fiksuota.
„Aštuonių savaičių dėmesingumo mokymų programa, pritaikyta sergantiesiems DŽS, gali turėti teigiamą poveikį net praėjus metams po mokymų“, – teigia tyrimo autoriai.
Kodėl dėmesingumo praktika gali padėti?
Nors DŽS priežastys nėra iki galo suprantamos, žinoma, kad emocinis stresas gali paaštrinti šio sindromo simptomus. Dėmesingumo praktikos mokymai padeda mažinti stresą, ugdo gebėjimą sąmoningai valdyti emocijas bei gerina bendrą savijautą. Tai gali paaiškinti, kodėl šis metodas padėjo tyrimo dalyvėms jausti mažiau DŽS simptomų.
Svarbu paminėti, kad tyrime naudoti metodai buvo pagrįsti savęs vertinimo anketomis, todėl egzistuoja tikimybė, kad dalis rezultatų galėjo būti paveikti vadinamojo Havtorno efekto (kai dalyviai keičia savo elgesį ar atsakymus manydami, kad tyrėjai tikisi tam tikrų rezultatų).
Nepaisant to, tyrimas suteikia vilties, kad dėmesingumo praktika gali būti efektyvus būdas valdyti DŽS simptomus be vaistų ar griežtų dietų. Jei sergate DŽS arba patiriate virškinimo sutrikimų, verta apsvarstyti dėmesingumo praktiką kaip papildomą simptomų valdymo priemonę.
Šaltinis: https://www.psypost.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
