Marsas, dažnai vadinamas „Raudonąja planeta“, yra viena iš pačių įdomiausių ir paslaptingiausių Saulės sistemos planetų. Nors ji yra toli nuo mūsų, jos unikalios savybės ir galimybės tirti sužadina mokslininkų ir smalsių žmonių vaizduotę.
Šiame straipsnyje sužinosite 9 įdomius faktus apie Marsą, kurie tikrai pakerės ir leis pažvelgti į šią planetą visiškai kitu kampu.
Diena Marse trunka tik šiek tiek ilgiau nei Žemėje
Marsas, kaip ir Žemė, sukasi aplink savo ašį, todėl diena ten trunka beveik tiek pat, kaip ir mūsų planetoje — apie 24,6 valandos.
Tačiau, dėl šiek tiek kitokio planetos ašies kampo, metų laikai Marse yra žymiai ilgesni. Tai taip pat daro įtaką Marso klimato ir atmosferos sąlygoms.
Marsas ir gravitacija
Marso gravitacija yra apie 2,5 karto silpnesnė nei Žemėje. Tai reiškia, kad jei žmogus Žemėje sveria 45 kg, Marse jis svertų tik 17 kg.
Dėl to žmogus Marse galėtų šokinėti apie tris kartus aukščiau nei Žemėje, todėl būtų labai įdomu judėti ir tyrinėti šią planetą, nes reikėtų specialaus aprūpinimo ir pritaikytos įrangos.
Marso atmosfera net užšąla
Marso žiemos metu apie 20% atmosferos užšąla ir tampa sausuoju ledu. Tai sukuria įdomias klimato sąlygas, ypač poliarinėse srityse, kur temperatūra gali pasiekti iki -125 laipsnių Celsijaus.
Šaltas anglies dioksidas, vadinamas sausuoju ledu, sudaro įspūdingus ledinius poliarinius kepurėlius.
Raudona planeta – dėl oksido
Marsas dažnai vadinamas „Raudonąja planeta“, nes jo paviršių dengia oksidas (geležies rūdys), kuris suteikia planetai būdingą raudoną atspalvį.
Vėjas ne tik paskleidžia šį raudoną dulkes visoje planetoje, bet ir suteikia raudoną atspalvį Marso dangui.
Marsas ir metų laikai jame
Marsas turi 25,2 laipsnio kampą, kaip ir Žemė, todėl ir ten yra sezonai. Tačiau, kadangi Marso metai trunka 687 žemės dienas, sezonai yra beveik dvigubai ilgesni nei Žemėje.
Dėl to žiemos ir vasaros Marse yra žymiai šaltesnės, nes labai plona atmosfera nesugeba sulaikyti šilumos.
Valles Marineris – didžiausias kanjonas
Valles Marineris yra viena didžiausių kanjonų sistemų visoje Saulės sistemoje. Jos ilgis siekia daugiau nei 4000 kilometrų, o gylis – iki 7 kilometrų, kas viršija Gvadalupės kanjono dydį Žemėje.
Šis kanjonas tikrai įspūdingas savo dydžiu ir geologiniu įvairove.
Marsas turi du mėnulius
Marsas turi du mažus mėnulius – Fobą ir Deimį, kurie, tikėtina, yra sugauti asteroidai iš asteroidų juostos. Abu mėnuliai turi daugybę kraterių ir neįprastus orbitos modelius, kurie gali sukelti jų paskesnį susiliejimą su planeta.
Marsas ir gyvenimas jame
Marsas praeityje galėjo turėti skysto vandens paviršiuje, kas leidžia tikėtis, kad gyvenimas galėjo vystytis šiame pasaulyje.
Dabar mokslininkai randa pėdsakus užšalusio vandens ir galimų požeminių ežerų, kurie gali padėti sužinoti, ar Marse kada nors buvo mikrobiologinis gyvenimas.
Olympus Mons – didžiausias vulkanas visoje Saulės sistemoje
Olympus Mons yra aukščiausias vulkanas ir kalnas ne tik Marse, bet ir visoje Saulės sistemoje.
Jo aukštis siekia apie 22 km, tris kartus didesnį nei Everest. Vulkano pagrindo plotas užima 600 km, todėl šis geologinis darinys tiesiog pribloškia savo dydžiu ir unikalumu.
Marsas, su savo įspūdingais kraštovaizdžiais ir paslaptinga praeitimi, tikrai yra viena iš labiausiai tyrinėjimų planetų mūsų Saulės sistemoje.
Nuo milžiniškų ugnikalnių iki galimybės, kad ten galėjo egzistuoti gyvenimas, Marso tyrimai atveria naujas galimybes ir kviečia mus į dar neatrastas kosmines erdves.
Tikėtina, kad ateityje šis raudonasis pasaulis taps vis arčiau mūsų – galbūt net taps antrąja žmonijos namais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Demo text