Ar jums kada nors nutiko taip, kad perėję iš vieno kambario į kitą staiga pamiršote, kodėl ten atėjote? Pasirodo, šis reiškinys turi mokslinį paaiškinimą – tai vadinamasis „durų efektas“. Pasak mokslininkų, mūsų smegenys yra linkusios skaidyti patirtį į atskirus įvykius, todėl perėjimas per ribą, pavyzdžiui, duris, gali sutrikdyti trumpalaikę atmintį.
Mokslininkai tyrė šį efektą ir sukūrė įvairius metodus jo patikrinimui.
2011 metais Noterdamo universiteto tyrėjų grupė atliko eksperimentą, nagrinėdama „durų efektą“, kai dalyviai pernešdavo daiktus tarp virtualių arba realių erdvių. Rezultatai parodė, kad praėjus pro duris, dalyviai dažniau užmiršdavo informaciją, nors vos prieš kelias minutes buvo apie ją galvoję. Mokslininkai teigia, kad šis reiškinys rodo, kaip mūsų smegenys paskirsto patirtį į atskirus įvykius, naudodamos „įvykių horizonto modelį“.
Toks atminties organizavimas yra naudingas prisiminimų saugojimui, tačiau gali sukelti trumpalaikį užmaršumą. Perėjimas per ribą paskatina smegenis atnaujinti įvykių modelį, kas gali sukelti informacijos, susijusios su ankstesniais įvykiais, praradimą.
Psichologijos profesorius Gabriele’as Radvanskis paaiškino, kad perėjimas pro duris mūsų sąmonėje yra riba, kuri skiria įvykius ir padeda juos atskirti. Pavyzdžiui, jei einate iš svetainės į virtuvę su ketinimu ką nors pasiimti, ryšys tarp noro ir vietos nutrūksta, kai tik atsiduriate virtuvėje.
2014 metais buvo nustatyta, kad „durų efektą“ galima stebėti net ir be faktinės fizinės durų ribos – pakanka tik įsivaizduoti perėjimą pro duris, kad šis poveikis pasireikštų. Tai įrodo, kad įvykių horizonto modelis veikia net virtualiose erdvėse ir nepriklauso nuo fizinio suvokimo.
Tačiau naujesni tyrimai suabejojo šiuo modeliu. 2021 m. atliktame eksperimente su virtualios realybės aplinka „durų efektas“ nebuvo pastebėtas, kai dalyviai paprasčiausiai judėjo tarp kambarių. Tačiau kai dalyviams buvo paskirti uždaviniai, susiję su skaičiavimais, kurie perkraudavo jų atmintį, „durų efektas“ manifestavosi dažniau.
Tai rodo, kad ne tik perėjimas per duris, bet ir pokytis kontekste bei atminties apkrova gali padidinti trumpalaikio užmaršumo tikimybę.
Antrame eksperimente dalyviai turėjo užsiimti atminties iššūkiais, tuo pat metu atlikdami ir skaičiavimo užduotis. Tikslas buvo patikrinti, ar padidėjęs smegenų spaudimas daro poveikį jų atminčiai.
Šiame eksperimente „durų efektas“ pasireiškė kur kas dažniau. Iš esmės, skaičiavimo užduotys perkraudavo žmonių atmintį, todėl jie tapdavo jautresni „durų efektui“. Tyrėjai taip pat teigė, kad kadangi jų virtualūs kambariai buvo praktiškai identiški, problema slypi ne tiek pačiame durų perėjime, kiek konteksto pokyčiuose. Pridėkite dar perkrautą protą ir turėsite didesnę trumpalaikio pamiršimo tikimybę.
Šaltinis: iflscience.com
Nuotrauka @Canva
Esu Rasa, puslapio redaktorė, besidominti įvairiomis temomis: pasaulio naujienomis, sveikata, žmonėmis, grožiu, santykiais bei kitomis įdomybėmis, aktualiomis skirtingo amžiaus skaitytojams. Tikiuosi, jog mano straipsniai praturtins ir padės gerai praleisti laiką trokštantiems žinių.