Japonijoje auganti izoliacija ir skurdas tarp pagyvenusių moterų lemia neįprastą ir skaudų reiškinį, – rašo vietos žurnalistai. Taip, pensininkai sąmoningai daro nusikaltimus, kad sugrįžtų į kalėjimą, kur jie randa stabilumą, priežiūrą ir net draugų.
Kalėjimas kaip prieglobstis Japonijos pensininkams
Senstančios Japonijos visuomenės fone šalies kalėjimai vis labiau primena senelių namus, rašo žurnalistai. Tuo tarpu už grotų vyresnio amžiaus moterys gauna stabilesnę priežiūrą: maitinimą, medicininę pagalbą ir paramą, kurios joms trūksta laisvėje. Kai kuriems pensininkams tai sąmoningas sprendimas – gyvenimas už kalėjimo ribų pasirodo pernelyg sudėtingas ir vienišas.
Moterų kalėjime Totigi, esančiame šiauriau Tokijo, kas penktas kalinys yra vyresnė nei 65 metų moteris. Kai kurioms jų kalėjimas tapo vienintele vieta, kur jos jaučiasi saugios.
81-erių metų Akie, nuteista už maisto produktų vagystę, prisipažino vietos žurnalistams: „Tai, ko gero, pats stabiliausias gyvenimas, kokį aš kada nors gyvenau.“
Vyresnio amžiaus moteris Akie – viena iš daugelio, kurios atsidūrė už grotų dėl skurdo ir vienatvės. Taip, jos pensijos neužteko maistui, o izoliacija gyvenimą pavertė „nepakeliamu“.
Be to, kai kurios japonės tyčia įvykdo nusikaltimus, kad sugrįžtų į kalėjimą.
„Žmonės čia ateina todėl, kad laisvėje jiems šalta arba jie alkani,“ – žurnalistams pasakoja kalėjimo Totigi sargybinis Takeši Širanaga.
Priežastys, kurios sukėlė krizę Japonijoje
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, 20% japonų, vyresnių nei 65 metai, gyvena žemiau skurdo ribos. Tai aukščiausias rodiklis tarp išsivysčiusių šalių.
Ypač sudėtinga padėtis pagyvenusioms moterims: vagystės sudaro daugiau nei 80% nusikaltimų, už kuriuos jos atlieka bausmę, ir dažnai šios vagystės susijusios ne su godumu, o su būtinybe išgyventi. Socialinė izoliacija dar labiau gilina problemą.
Pagyvenusi kalinė Akie prisimena, kaip jos pačios sūnus sakė: „Norėčiau, kad tu tiesiog išeitum.“ Taip, be šeimos palaikymo daugelis pensininkių praranda norą kovoti už geresnę ateitį.
Kaip Japonijos kalėjimai prisitaiko prie senstančios visuomenės
Didėjantis pagyvenusių kalinių skaičius Japonijoje pakeitė požiūrį į jų laikymo sąlygas. Pavyzdžiui, Totigi kalėjime darbuotojai padeda kaliniams vartoti vaistus, keisti sauskelnes ir judėti.
Kai kurie kaliniai netgi apmokomi rūpintis kitais.
Pavyzdžiui, 51-erių Eko, kelis kartus nuteista už narkotikų vartojimą, per paskutinį kalinimą įgijo slaugytojos kvalifikaciją. Dabar ji padeda rūpintis kitomis moterimis, papildydama trūkstamą personalą kalėjime.
Tuo tarpu Japonijos Teisingumo ministerija sukūrė programas, skirtas padėti kaliniams po jų išlaisvinimo: į šias programas įtrauktas mokymas savarankiško gyvenimo įgūdžių, šeimos ryšių atkūrimas ir priklausomybių gydymas.
Taip pat pareigūnai pradėjo bandomuosius projektus, skirtus teikti būsto subsidijas pagyvenusiems žmonėms, neturintiems artimųjų.
Vis dėlto, atsižvelgiant į spartų visuomenės senėjimą ir mažą gimstamumo lygį, dabartinių priemonių gali būti nepakankama.
Pavyzdžiui, 81-erių kalinės Akie istorija atskleidžia tragiškas skurdo ir vienatvės pasekmes visuomenėje, kur gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje. Kalėjimas pensininkams tampa ne bausmės vieta, o prieglobsčiu, kur jie randa globą ir bendruomenę, – rašo CNN
Nuotrauka asociatyvinė @Canva
Esu Barbora, įdomybės skilties autorė. Pasaulyje vyksta tiek daugi įvairiausių įdomybių, jog tikrai būtų nepadoru jomis pasidalinti ir su skaitytojais. Šioje skiltyje stengiuosi įgyvendinti savo misiją dalintis įdomiomis naujienomis su įvairaus amžiaus skaitytojais.