Šiandien, kai nemaža mūsų gyvenimo dalis persikėlė į internetą, svarbu laikytis bendravimo skaitmeninėje erdvėje etiketo. Šios taisyklės atrodo gana elementarios, tačiau jų laikosi anaiptol ne visi.
Elgesio taisyklės realiame gyvenime žinomos net vaikams: užleisk vietą autobuse pagyvenusiam žmogui, palaikyk duris tam, kas ateina iš paskos, įeidamas į kambarį pasisveikink, nepamiršk žodelių „ačiū“ ir „prašau“, nekelk balso, atsiprašyk, jei užlipsi kam nors ant kojos, ir t.t. Šios taisyklės yra tokios elementarios, kad apie jas daug negalvojam. Vis dėlto, internetinėje erdvėje etiketas taip pat yra labai svarbus, tačiau taisyklių laikomasi tikrai ne visada. Maža to, dalis žmonių apie jas nė nežino. Taigi, kokių taisyklių turėtume laikytis virtualioje erdvėje? Apie tai pasakoja „Yandex.Zen“ kanalo „Dasha and Digital Etiquette“ autorė Daria Vasiljeva.
Elgesio taisyklės egzistuoja įvairioje aplinkoje, kurioje yra kitų žmonių. Kai bendraujame su kitais žmonėmis, turime paisyti tam tikrų normų. Internetu naudojamės jau maždaug 30 metų, tad nieko keisto, kad per šį laiką jau nusistovėjo tam tikros taisyklės. Daria Vasiljeva teigia, kad per šį laiką atsirado tiek daug taisyklių, kad ji net nusprendė apie tai parašyti knygą. Šį kartą ji nori pasidalinti pačiomis elementariausiomis taisyklėmis. Be to, ji papasakojo ir apie tai, ką daryti, jei kas nors šias taisykles pažeidžia.
1. „Labas“, „viso gero“, „ačiū“ ir „prašau“
Pasisveikinti ir atsisveikinti reikia net internete. Kiekvieną kartą, kai pradedate naują dialogą, turite pasisveikinti. Tai ypatingai svarbu tais atvejais, kai bendraujate verslo reikalais. Jei į kitą žmogų kreipiatės tam tikru klausimu, turite jam parodyti šiek tiek pagarbos.
Gavę atsakymą ir išsprendę problemą, nepamirškite padėkoti pašnekovui: tai užtruks vos vieną sekundę, bet sukurs malonų įspūdį ir padės ateityje. Jei galite, pasiūlykite ką nors mainais: nerašykite kažko panašaus į „kreipkitės, jei ko nors reikės“, o pasiūlykite kažką konkretaus. Pavyzdžiui, galite pasidalinti straipsnio nuoroda, kuri kitam žmogui gali būti naudinga.
Tokiu elgesiu siekiama susikurti gerą įvaizdį, tačiau svarbu, kad būtumėte nuoširdus. Net ir tada, jei bendraujate internetu, jūsų pašnekovas tikrai jaučia, jei tiesiog juo manipuliuojate.
2. Skambinkite tik dėl to susitarę
Prieš penkerius metus šios taisyklės dar nebuvo, nes naudojimasis įvairiomis pokalbių programėlėmis dar nebuvo toks populiarus. Daugumą problemų galima išspręsti ne telefonu, bet naudojantis tam tikra pokalbių programėle ar elektroniniu paštu.
Kodėl yra blogai skambinti, jei dėl to nesusitarėte? Juk nenorėtumėte, kad kaimynai ateitų pasiskolinti druskos, kol esate vonioje, tiesa? Įvairūs netikėtumai dažnai labai sutrikdo, todėl to geriausia vengti. Skambutis vidury dienos be jokio perspėjimo tarsi sako: „Žinau, kad tu turi savų reikalų ir šiuo metu gali būti jais užsiėmęs, bet man tai nerūpi, nes mano problemos, kurias noriu išspręsti, yra svarbesnės. Meskite tai, ką darote, ir man padėkite“.
Skambučiai dabar suvokiami kaip kažkas skubaus ir neatidėliotino: pavyzdžiui, jei vyras man skambina, vadinasi, tam tikrą problemą reikia išspręsti čia ir dabar.
3. Jokių balso pranešimų
Ši situacija yra gana panaši kaip ir su skambučiais. Taip, tikrai nebūtina iš karto perklausyti balso pranešimus, be to, balso pranešimas leidžia suprasti, ko kitam žmogui iš jūsų reikia. Balso pranešimai dažniausiai būna labai trumpi ir konkretūs. Vis dėlto, ne visada galime žinoti, kurie balso pranešimai yra skubūs ir labai svarbūs, ir kurie – ne.
Be to, jei balso pranešime pasidalinama detalėmis apie susitikimą, ši informacija nėra matoma susirašinėjimo sraute, taigi, tokia informacija gali tiesiog „dingti“. Būtent todėl gali tekti sugaišti gerokai daugiau laiko reikiamos informacijos paieškai. Taip pat kyla ir dezinformacijos rizika: pasakėte „šešioliktą valandą“, žmogus išgirdo ir prisiminė „šeštą“, ir todėl atėjo 18 valandą.
Kartą internetinė parduotuvė socialiniuose tinkluose balso žinute atsakė į mano klausimą apie prekės kainą. Žinoma, aš nieko iš jų nepirkau: reikėjo pamatyti kainą, paskaičiuoti, ar galiu tai sau leisti, nueiti į svetainę ir užsisakyti. Ieškoti ausinių ir klausytis visiškai nepažįstamo žmogaus balso yra tikrai nepatogu: aš to taip pat neplanavau. Taip pat kažkada draugė balso žinute man padiktavo patiekalo receptą. Ar įsivaizduojate, kaip „patogu“ bus gaminti pagal tokį receptą?
Taip, emocingas susirašinėjimas su draugais, kai dalinatės įspūdžiais, geriausiai išgaunamas balso ar vaizdo žinutėmis, nes galite girdėti pašnekovo balso intonaciją. Vis dėlto, kas kita, jei bendraujate darbo reikalais.
Darbo korespondencija ir balso pranešimai beveik niekada nesuderinami. Žinoma, jei susitarėte su pašnekovu („Ivanai, ar galiu jums atsiųsti detales balso žinute?“) ir jam patogu klausytis jūsų garso įrašo, galite atsiųsti balso pranešimą.
4. Nuimkite telefoną nuo stalo
Čia ir vėl kalbama apie pagarbą pašnekovui, tik dabar jau realiame gyvenime. Jei esate susitikime su kitu žmogumi, bendraudami su juo parodykite, kad šiuo metu jį laikote prioritetu. Taip, yra skubių skambučių (vertėtų už juos atsiprašyti, bet geriau neatsiliepti į skambučius prie stalo), tačiau tikrai nėra būtina iškart atsakyti į draugų žinutes, kol esate susitikime. Elektroniniai laiškai taip pat gali palaukti. Nuimkite telefoną nuo stalo arba bent jau padėkite jį ekranu žemyn. Taip jūs parodysite kitam žmogui, kad jis yra svarbesnis už telefoną.
5. Nedalinkite kitų žmonių kontaktų be jų sutikimo
Nors ši taisyklė atrodo gana elementari, tačiau apie ją dažnai pamirštama. Kartą mano draugo buvo paprašyta parašyti žinutę vienu numeriu. Pasirodo, kad Serioža susipyko su savo žmona, ir todėl jis ėmė prašyti kitų žmonių parašyti jai žinutę. Jis norėjo, kad žmona jam atleistų, tačiau žinutės su tekstu: „Maša, Serioža tave labai myli, atleisk jam“ pradėjo panašėti į kibernetinę ataką. Jokiu būdu to niekada nedarykite.
Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai sprendžiate tam tikrus darbo klausimus. Pavyzdžiui, kolega prašo pasidalinti kito kolegos kontaktais, tačiau to neturėtumėte daryti be jo žinios. Pirmiausia turite įsitikinti, kad kitas žmogus taip pat nori bendradarbiauti. Jei nėra galimybės tuojau pat susisiekti, bent jau perspėkite, kad pasidalinote jo kontaktais. Kartais yra geriau duoti ne telefono numerį, bet tam tikros programėlės slapyvardį, nes tokiu atveju bus galima išvengti skambučių nepatogiu laiku.
6. 24 valandų taisyklė ir ignoravimas
Šiandien gauname labai daug pranešimų. Jei prieš 10 metų galėdavau gauti 3–4 „Vkontakte“ žinutes iš draugų ir į jas atsakydavau vos pamačiusi, tai dabar per dieną gaunu 200 žinučių „Direct“, dešimtis pranešimų „Telegram“, dešimtis žinučių „Whats App“, ir t.t. Tikrai nėra paprasta atsirinkti, kuri informacija yra svarbi, todėl dalis pranešimų gana dažnai paliekami vėlesniam laikui. Kartais sąmoningai neatidarome laiškų ir pranešimų, kad prie jų būtų galima grįžti vėliau, tačiau kartais apie tai paprasčiausiai pamirštame. Nutinka ir taip, kad į tam tikrus pranešimus norime atsakyti tuojau pat, tačiau kas nors mums sutrukdo, ir pranešimai lieka neatsakyti.
Kad neerzintumėte žmonių ignoravimu, įsiveskite taisyklę į viską atsakyti kartą per dieną. Prieš darbo dienos pabaigą dar kartą patikrinkite, ar pašte neliko neatsakytų laiškų, peržiūrėkite pranešimus įvairiose programėlėse.
Jei žinutės gavimo metu supratote, kad dabar negalite atsakyti, bet jau atidarėte, geriau parašykite žmogui, kad atsakysite vėliau: taip jis žinos, kad jo neignoruojate. Kartais taip pat galima pažymėti žinutę kaip neskaitytą braukiant į kairę arba į dešinę.
7. Bendraukite ten, kur pašnekovui patogu, ir taip, kaip jis yra įpratęs
Statistika rodo, kad dauguma 20–30 metų vartotojų dažniausiai renkasi „Telegram“, tačiau naudojama dar keliolika pokalbių programėlių. Jei jūsų draugas ar klientas nenaudoja tos programėlės, prie kurios esate pripratęs, bendraukite ten, kur jam yra patogu.
Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į tai, kad ne visi žmonės naudoja įvairias šypsenėles ir kitas virtualias emocijų raiškos priemones. Vertėtų stebėti, kaip žmogus su jumis bendrauja, ir prie jo prisiderinti, nes priešingu atveju galite pasirodyti pernelyg lengvabūdiškas.
8. Kartais savo nuomonę reikia pasilaikyti sau
Tai – viena kontroversiškiausių temų, apie kurią kartu su psichologu galima parašyti dar vieną atskirą knygą. Tai galioja ir realiame gyvenime, tačiau internete dauguma žmonių yra linkę svaidytis kritikos strėlėmis ir dalinti patarimus net tada, kai niekas to neprašo.
Jei žmogus neprašo patarimo, geriau jo neduoti. Galbūt jūs turėjote panašią patirtį ir nuoširdžiai manote, kad jūsų patarimai gali būti naudingi, tačiau jūs nežinote visos istorijos, nežinote, kiek panašių patarimų žmogus jau yra gavęs, nežinote, kaip jis jaučiasi skaitydamas tokius komentarus ar žinutes, ir t.t.
Tiems, kurie tiesiog negali atsispirti pasiūlyti savo pagalbą, rekomenduoju pirmiausia pasiteirauti, ar jos reikia, ir priimti atsisakymą.
Kaip teigė Sokratas, kiekvienas teiginys turi būti perfiltruotas per tiesos, gėrio ir naudos sietą. Jei jūsų žodžiai negali praeiti nei per vieną sietą, geriau tiesiog patylėti.
Argumentas, kad kitas žmogus pats viešai reiškiasi, nėra pakankamai svarus. Juk gatvėje neprieitumėte prie žmogaus ir nepakomentuotumėte, kokia yra siaubinga jo striukė, tiesa? Nepamirškite, kad kitoje ekrano pusėje yra gyvas žmogus, turintis jausmus.
9. Nenukrypkite nuo temos ir venkite brukalų
Laikykitės pokalbio temos. Jei kalbama apie mezgimą, neturėtumėte pradėti kalbėti apie naują animacinį filmuką.
Balso žinutės bendrose pokalbiuose yra dar didesnis tabu nei privačiose žinutėse, nes nepatogumų sukeliate ne vienam žmogui!
Taip pat neturėtumėte pernelyg įkyriai reklamuoti tam tikrų gaminių, nes tai bus laikoma šlamštu.
10. Pasakykite savo pašnekovui, jei kažkas yra netinkama
Bendraujant virtualioje erdvėje svarbu pasirūpinti, kad jūsų pašnekovas jaustųsi patogiai. Pasiteiraukite, ar jis gali kalbėti, ar gerai girdi garso įrašą, ar nekyla keblumų peržiūrint vaizdo medžiagą, ir t.t.
Jūs patys taip pat turėtumėte iš karto pasakyti, jei blogai girdite savo pašnekovą ar kyla tam tikrų trikdžių.
Netoleruokite, jei pažeidžiamos jūsų asmeninės ribos: nedelsdami apie tai pasakykite. Tai, kas kitam žmogui atrodo įprasta ir normalu, jums gali atrodyti tabu. Nebūkite grubus: tiesiog mandagiai pasakykite, kad šia tema nekalbėsite. Jei kitas žmogus tą ignoruos, jums tiesiog teks atsisveikinti: bendraukite su tinkamais žmonėmis ne tik realiame gyvenime, bet taip pat ir virtualioje erdvėje.
