Marco Deplano dirba slaugytoju vienoje Italijos ligoninėje. Nepaisant savo jauno amžiaus, per visą profesinę karjerą jis jau patyrė daug liūdnų nutikimų.
Vieną kartą jo pacientė buvo pagyvenusi moteris. Ši moteris vyrui padarė tokį stiprų įspūdį, kad jis apie ją parašė ilgą įrašą socialiniame tinkle „Facebook“.
Atviras įrašas, kuris sujaudino žmones visame pasaulyje:
„Šiandien buvau iškviestas į kitą skyrių konsultacijai. Tai buvo įprastas atvejis. Pagyvenusi pacientė, serganti nebepagydomu vėžiu. Jai reikėjo įvesti kateterį. Moteriai buvo 70-80 metų, ji buvo ryškiai žilų plaukų, o jos nagai buvo rožinės spalvos.
Prieš atlikdamas apžiūrą ir ultragarsinį tyrimą su ja pasisveikinau.
Aš jai tariau: „Jūsų inkstams dabar sunkus metas. Jūsų organizmas negali normaliai pašalinti šlapimo, todėl, deja, privalau jums įvesti šlapimo kateterį. Vamzdelis užtikrins, kad jums nekiltų problemų, tačiau ant kūno turėsite du maišelius (ji jau turėjo maišelį ant pilvo, nes jai buvo atlikta žarnyno dalies pašalinimo operacija)“.
Pacientė atsakė: „Atleiskite, gydytojau, bet ar tai reiškia, kad visą laiką turėsiu nešiotis du maišelius?“
Aš: „Deja, taip.“
Įsivyravo visiška tyla ir atrodė, kad su ja sėdime tyloje visą amžinybę. Staiga ji pažvelgė į mane ir pradėjo juoktis.
Pacientė: „Ar galiu paklausti jūsų vardo, gydytojau?“
Aš: „Deplano“.
Pacientė: „Ne, aš turėjau omenyje jūsų pirmą vardą?“
Aš: „Marco“.
Pacientė: „Marco, koks gražus vardas. Ar turite kelias minutes?“
Aš: „Žinoma.“
Pacientė: „Matote, aš jau mirusi.“
Aš: „Atsiprašau, bet aš jūsų nesupratau.“
Pacientė: „Aš miriau prieš 15 metų, kai nuo širdies smūgio mirė mano 33 metų sūnus. Tą dieną miriau ir aš“.
Aš: „Užuojauta jums.“
Pacientė: „Tą dieną aš miriau kartu su juo. O prieš dešimt metų vėl miriau, kai man diagnozavo vėžį, bet dabar man nebereikės dėl jo kentėti.
Mano vaikams ir anūkams viskas gerai. Dabar vėl susitiksiu su savo sūnumi. Kokia prasmė gyventi kelias papildomas dienas su tais maišais, papildomomis kančiomis man ir papildomu stresu mano artimiesiems?
Aš tiesiog nenoriu prarasti savo orumo. Ar įsižeisite, jei nuspręsiu to nedaryti? Aš pavargau, aš noriu atiduoti savo gyvenimą į Dievo rankas. Tiesiog būkite su manimi sąžiningas, ar aš dar ilgai kentėsiu?“
Aš: „Ne, jūs nekentėsite. Galite daryti, kaip norite, bet jei jums įvesčiau du maišelius…“
Pacientė: „Marco, aš jau apsisprendžiau. Tai mano gyvenimas, jei norite, kad jausčiausi gerai, gal galite pašalinti visus šiuos vamzdelius, kad galėčiau grįžti namo ir valgyti ledus su anūkais?“
Jos žodžiai mane labai nustebino ir sukrėtė. Atrodė, lyg ji nuskynė visus gėlės lapelius vieną po kito.
Pamiršau visus studijų metus. Tūkstančius perskaitytų puslapių, visas taisykles ir faktus. Jaučiausi visiškai nuogas ir nuginkluotas mirties akivaizdoje.
Pradėdamas pildyti dokumentus nusisukau į šoną, kad padėjėja nematytų mano akyse ašarų. Buvau toks sujaudintas, o tie, kurie mane pažįsta, žino, kad tai nutinka ne taip jau dažnai.
Pacientė: „Marco, ar jus tai sujaudino?“
Aš: „Taip, turiu prisipažinti kad taip, atleiskit“.
Pacientė: „Tai nesvarbu. Tai miela, ačiū. Tai leidžia man jaustis svarbiai. Prašau, ar galite padaryti man paskutinę paslaugą? Jei mano vaikai paskambins ir jus įkyriai bars, pasakykite man. Pasakysiu jiems, kad liautųsi.“
Aš: „Aš taip ir padarysiu.“
Pacientė: „Dar vienas dalykas…“
Aš: „Žinoma.“
Pacientė: „Jūs esate ypatingas. Žinau, kad daug pasieksite. Ar galite mane apkabinti, kaip kad apkabintumėte, jei būtumėte mano sūnus?“
Aš: „Žinoma!“
Pacientė: „Aš melsiuosi už jus ir už savo sūnų. Tikiuosi, kad dar pasimatysime.“
Aš: „Labai ačiū už tai, tikiuosi to paties.“
Tą akimirką ji buvo pati nuostabiausia pasaulyje. Ji švytėjo. Ji buvo tokia pasitikinti savimi, mama ir močiutė. Nuoširdi meilė spinduliavo iš jos vidaus.
Ji savo paprastais žodžiais man davė svarbiausią gyvenimo pamoką. Mirtis yra paskutinis dalykas gyvenime. Joje nėra vietos baimei, nerimui ar savanaudiškumui.
Šių dalykų negali išmokti studijų metais. Šioje situacijoje jaučiausi toks mažas. Skausmas yra meilės dalis, ir retkarčiais jis suartina žmones.
Kartais geras žodis gali būti galingesnis už geriausius vaistus.
Kad ir ką darytumėte savo gyvenime, nepamirškite, kas yra svarbu. Per daug laiko praleidžiame dėl dalykų, kurie galiausiai nėra mums tokie svarbūs”.
Marco žodžiai tikrai sujaudino. Jei ir jus tai sukrėtė, pasidalinkite šiuo straipsniu su savo draugais „Facebook“ tinkle!
