Josefin Skaring tik 18 metų. Ant jos pečių gula atsakomybė, kuri yra visiškai svetima daugumai jos bendraamžių.
Praėjo metai, kai Josefin tėvui Olai buvo diagnozuota demencija. Tai buvo žinia, pakeitusi ir tėvo, ir dukters gyvenimus.
Josefin lanko vidurinę mokyklą Malmėje. Čia ji studijuoja mados dizainą: Josefin svajoja tapti dizainere. Ji ir jos tėvas Ola gyvena vieni Treleborge.
18-metė gyveno kaip įprasta: lankė mokyklą ir leisdavo laiką su draugais, tačiau daug kas pasikeitė, kai jo tėvui Olai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija.
„Maniau, kad tai pasaulio pabaiga, kad tėtis pamirš mane ir mano vardą. Jis – mano geriausias draugas. Bet dabar jau pripratau, nes jo demencija vystosi gana lėtai“, – teigia Josefin Skaring .
Nors Olai teikiamos slaugos paslaugos, tačiau Josefin nori kuo daugiau laiko praleisti su tėvu ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
„Ji – šviesa tunelio gale. Vien to, kad ji čia ir jai manęs reikia, skatina mane kovoti. Turiu pasilikti, kol ji baigs vidurinę mokyklą“, – sako Ola Skaring.
Nors Josefin pripažįsta, kad žinia apie tėčio ligą ją pribloškė, tačiau dabar mergina stengiasi su tuo susitaikyti.
Duodama interviu žurnalistams, Josefin pripažino, kad jai tikrai nėra lengva.
„Turiu įprastų paauglystės problemų, o tada grįžtu namo, ir čia taip pat yra dalykų, kuriais turiu pasirūpinti“, – teigia Josefin.
