Kokia nauda senatvėje atsisakyti bendravimo su artimaisiais? Kodėl geriau sutelkti dėmesį į savo mintis nei klausytis kitų žmonių? Į šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje. Tiksliau, atsakysime ne mes, o mūsų šios dienos herojė Marija Nikolajevna iš Chersono.
Įdomu, ar sutiksite su mūsų pasakotoja, kad vienatvė yra geriau nei triukšminga kompanija… Nedvejodami pasidalinkite apie tai komentaruose! Tuo tarpu mes suteikiame žodį Marijai Nikolajevnai.
Dabar man 63 metai, ir su artimaisiais praktiškai nebendrauju. Sulaukusi 60 metų supratau, koks trumpas yra gyvenimas. Taigi, aš tiesiog nebeturiu teisės švaistyti laiko tuščiam plepėjimui…
Kiekvieną savaitgalį matydavausi su savo draugėmis, o jaunesnėms seserims skambindavau bent tris kartus per savaitę. Jaunystėje nebuvo nė dienos, kurią praleisčiau viena. Dabar viskas kardinaliai pasikeitė…
Man patinka būti vienai su savo mintimis. Žinoma, netapau atsiskyrėle ir palaikau ryšį su artimiausiais žmonėmis. Vis dėlto, stengiuosi atsiriboti nuo tų, kurie negerbia mano asmeninės erdvės.
Vienas didis rusų klasikas Fiodoras Michailovičius Dostojevskis kartą pastebėjo, kad bėgant metams išmintingas žmogus vis dažniau renkasi buvimą vienumoje, bet ne bendravimą su kitais žmonėmis. Juk bendravimas – savotiškas delikatesas, kuris turėtų būti vartojamas saikingai. Turiu pasakyti, kad aš visiškai su tuo sutinku.
Dabar supratau, kad vienatvė pagyvenusiam žmogui – ne bausmė, o vertinga dovana. Man būdavo siaubingai liūdna kiekvieną kartą, kai būdavau viena, tačiau dabar vienatvė man leidžia ramiai apmąstyti savo gyvenimą ir mokytis džiaugtis kiekviena akimirka…
Dauguma psichologų pataria dažniau kalbėtis su artimaisiais apie jų problemas. Jų manymu, pravartu išsikalbėti, kad nesusikauptų neigiamų emocijų. Esu įsitikinusi, kad daug naudingiau yra analizuoti savo mintis, nei jas išsakyti.
O kaip manote jūs? Ar sutinkate su Marijos nuomone? Pasidalinkite komentaruose!