Iš Kinijos provincijos persikėlusi į didelį universitetinį miestą, ji norėjo iškart pradėti studijuoti, tačiau jos laukė netikėti iššūkiai. Problemos prasidėjo bendrabutyje: ji gavo patį nešvariausią ir labiausiai apleistą kambarį.
Nusprendusi, kad tai nebus kliūtis jos kelyje į aukštąjį mokslą, ji pasiraitojo rankoves ir nedelsdama ėmėsi darbo. Visas procesas užtruko dvi savaites, o rezultatas padarė įspūdį net ir pavargusiai bendrabučio prižiūrėtojai. Pirmą kartą pamačiusi savo kambarį, ji norėjo pabėgti, nes kambarys atrodė kaip siaubo filmo filmavimo aikštelė. Studentė neturėjo galimybių išsinuomoti butą, todėl turėjo suktis iš padėties. Gyventi vienoje erdvėje su kambariokais ramiai merginai atrodė daug baisesnė perspektyva nei supelijusios sienos, pūvantys baldai ir atviri elektros lizdai.
Nusprendusi viską sutvarkyti, mergina iš karto suprato, kad laukia labai daug darbo. Norėdama save motyvuoti ir palyginti „prieš“ ir „po“, ji pradėjo fiksuoti visus renovacijos etapus.Pirmiausia ji nuplėšė senus tapetus, apdorojo sienas nuo pelėsio, jas perglaistė, o paskui nudažė baltai. Kambarys vizualiai padidėjo.
Didžiausių išlaidų pareikalavo naujos lovos pirkimas. Ji pasirinko viengulę lovą, todėl liko vietos rašomajam stalui. Šviečiančių girliandų puošmena, ryškios užuolaidos su augaliniais motyvais ir nuotraukos ant sienų suteikė kambariui daugiau jaukumo.
Mergina fiksavo visus kambario atnaujinimo etapus, todėl tai leidžia suprasti, kad šis projektas pareikalavo tikrai nemažų pastangų.
Kambario atnaujinimui skirtas biudžetas buvo labai nedidelis. Be to studentei teko skubėti, tačiau po dviejų savaičių ji jau galėjo visą savo laiką skirti vien tik studijoms.
Atnaujintas kambarys nė iš tolo nebeprimena pirminio vaizdo: visos įdėtos pastangos tikrai atsipirko.
