„Manau, kad važiuodama viešuoju transportu niekada nepatirsiu jokios įtampos, tačiau mano patirtis rodo kitaip. Noriu, kad apie tai žinotumėte.“
Megan, būdama 15 metų, pateko į siaubingą avariją ir patyrė stiprią galvos traumą. Šis sužalojimas jai sukėlė keletą medicininių problemų: galvos svaigimą, klausos praradimą, dažnus alpimo priepuolius, epizodinį aklumą ir pusiausvyros sutrikimus.
Megan paaiškino, kad ji gali bet kada prarasti regėjimą, ir tai tikrai bauginanti patirtis. Ji paaiškino, kad net kai mato, ji dažnai atsitrenkia į daiktus, nes yra sutrikusi ir apsvaigusi.
Dėl savo negalios Megan išmoko pasikliauti šuns vedlio pagalba, kuris gali padėti atlikti visus kasdienius darbus. Jos šuo padeda jai kasdien nusirengti, skambinti 911, kai ji apalpsta, padeda paimti daiktus, atrišti batus ir net iškrauti skalbimo mašiną.
Megan, kuriai dabar 22 metai, vieną dieną nusprendė važiuoti autobusu ir ją lydėjo jos juodakailis labradoras Rowle – profesionalus šuo-vedlys. Kai ji atsisėdo autobuse, prie jos priėjo moteris ir pasakė jai, kad ji ir jos šuo turėtų išlpiti, nes šunims negalima važiuoti autobusu. Moteris buvo atkakli, vadindama ją melage, nes „šunys vedliai yra geltonos spalvos, o jūsų šuo – juodas“.
Megan bandė moteriai paaiškinti, kad šunys vedliai gali būti skirtingų spalvų ir net skirtingų veislių, tačiau moteris ir toliau skundėsi Megan, vadindama ją melage. Deja, Megan priprato prie tokių konfrontacijų viešajame transporte ir dabar bando nekreipti dėmesio į tai, kas buvo pasakyta, tačiau pripažįsta, kad tai sunku. Ji nori atkreipti visų dėmesį, kad reikia būti atidesniems ir jautresniems, nes net iš pažiūros „normaliai“ atrodantis žmogus iš tikro gali turėti negalę.
