Šiame klausime yra du įdomūs momentai: „Nenoriu palikti, bet turiu pasitraukti“. Šio klausimo atsakymą padėjo suprasti Anna Riazanova, psichologė, psichosintezės terapeutė, „Dmitrijaus Rajevskio psichologinės pagalbos ir integracinės medicinos centro“ Sankt Peterburge vadovė. Jau pati klausimo formuluotė rodo nesveikus, nuo kitų žmonių priklausomus santykius.
Taigi, pirmiausia turime suvokti šių santykių modelį. Tada galėsime kalbėti apie norą palikti santykius, o ne patį partnerį. Žmogus širdyje gali puoselėti kitam gilius ir nuoširdžius jausmus. Svarbu atskirti šiuos jausmus partneriui nuo jausmų, susijusių su esamų santykių struktūra.Tada pozicija bus aiški ir sąmoninga: „Aš negaliu tęsti santykių taip, kaip jie klostosi dabar, nors labai tave gerbiu ir myliu“.
Čia galite pradėti kalbėti apie padėtį su partneriu, paaiškinti, kas yra nepriimtina, nepakeliama, į kokius aspektus santykiuose neįmanoma nekreipti dėmesio.
Tačiau kartu pabrėžti, kad jums labai rūpi pats žmogus, ir galbūt partneris, kuriam atsiversite, net iki tol neįsivaizdavo, kaip giliai pas jus ten viskas slypi, koks destruktyvus gali būti jūsų vidinis apmaudas ir nesutikimas.
Tai gali būti visiškai naujų santykių, naujo atvirumo ir nuoširdumo tarp dviejų žmonių pradžia. Tai asmeninių ribų žymėjimas, kuris bus perbraižytas šiuose priklausomuose santykiuose. O gal net nereikės nieko palikti ir niekam dėl nieko vėliau neteks kentėti.
