Kai žmona pagaliau atsigula į lovą, jai jau beveik nelieka vietos. Rusty mėgsta užimti kuo daugiau erdvės ir vyro dėmesio. Laura sako, kad tai tiesiog „nesąžininga“.
Kai Laura su vyru nusprendė įsigyti naują šunį, ji manė, kad jis užpildys tuštumą, atsiradusią jų šeimoje mirus ankstesniam vokiečių aviganiui. Ji niekada neįsivaizdavo, kad vietoj to ji išstums save iš jų šeimos.
Kai vokiečių aviganis ir jos vyras susigyveno vienas su kitu, Laura galiausiai tapo trečiuoju asmeniu šeimoje.
„Norėčiau, kad Rusty mane mylėtų bent dalelę tiek, kiek myli mano vyrą“, – sakė ji viename interviu.
Vis dėlto, Laura sako, kad surasti Rusty buvo didelė laimė.
Ji prisipažįsta, kad jai ir jos vyrui jo reikėjo tiek pat, kiek ir jam jų. Po to, kai jie neteko savo šuns, draugas, kuris savanoriavo vietos gyvūnų prieglaudoje, atsiuntė jiems Rusty nuotrauką.
Laura pripažįsta, kad po paėmimo globoti jai teko įveikti tam tikrus „iššūkius“ su Rusty.
Tačiau galiausiai jis susidraugavo su naujais žmonėmis, kurių globoje atsidūrė.
„Jis tiesiog susidraugavo su mano vyru“, – sako Laura. „Jie kartu gulėdavo ant sofos ir tiesiog užmigdavo vienas šalia kito.“
„Jis neįvertina savo dydžio. Jie visą laiką apsikabina, net kai miega! Ir tai labai nesąžininga, nes kai aš atsigulu į lovą, man lieka labai nedaug vietos“, – sakė Laura.
Nepaisant blogiausių lūkesčių dėl Rusty, jis puikiai sutaria su kitu poros šunimi Slayde. Ir net su dviem katėmis.
