Kur kas lengviau, kai mes mylime save tokį, koks esame! 38-erių Rose Geil daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido rytais bandydama atsikratyti veido plaukų. Mergina išbandė viską, bet viskas buvo beviltiška ir situacijos nepakeitė. Tačiau praėjusiais metais viskas iš esmės pasikeitė.
Rose buvo tik 13 metų, kai ji pirmą kartą pastebėjo plaukus ant savo smakro. Kiekvieną rytą mergaitė vis iš naujo bandydavo pašalinti net menkiausią nekenčiamų plaukų pėdsaką.
Net tam tikru momentu jai atrodė, kad kas antras praeivis jautė pareigą pakomentuoti neįprastą merginos išvaizdą. Tačiau blogiausia buvo tai, kad Rose nesuprato, dėl ko taip yra.
Būdama 15 metų, Rose padarė elektrinę depiliaciją, ir nors po šios procedūros trumpam atsikratė vešlių ūsų, bet vėliau jie ataugo su dviguba jėga. Tik po dešimties metų, kai daugelį metų ji kovojo su savo veido plaukais, Rose sužinojo atsakymą į šį klausimą, tai, kas ją taip ilgai kamavo. Gydytojai jai diagnozavo policistinių kiaušidžių sindromą.
PKS – tai būklė, dėl kurios kenčia moters kiaušidės. Šį sindromą turinčioms moterims dažnai būna nereguliarios mėnesinės, auga vešlesni veido plaukai ir joms sunkiau yra pastoti.
Kai Rose buvo nustatyta ši diagnozė, ji pajuto baimę, bet tuo pačiu ir palengvėjimą. Prireikė dar vienerių metų, kol Rose tai priėmė.
Šių metų pavasarį atostogaudama, mergina užsikrėtė koronavirusu. Ligoninėje ji praleido šešias dienas ir jai buvo taip silpna, kad vos galėdavo atsistoti. Apie kasdienį skutimąsi, žinoma, negalėjo būti nė kalbos. Atsidūrusi ties gyvybės ir mirties riba, Rose susimąstė, ar tai iš tiesų yra taip svarbu.
Nuo tos dienos, kai išėjo iš ligoninės, ji peiliuku nebelietė savo barzdos, bet priėmė ją kaip kitą savo kūno dalį. Ją labai dėl to palaikė šeima ir draugai.
„Esu toks pat žmogus, koks buvau anksčiau, tik dabar jaučiuosi daug laisvesnė ir nebe taip bijau gyvenimo iššūkių.“