Daugelis žmonių su entuziazmu ir džiaugsmu priima ką tik gimusius šuniukus ar jaunus šunis į savo namus. Šuniukai tokie žavūs, žaismingi ir ištikimi. Tačiau laikui bėgant jie išauga į suaugusius šunis ir ne visi apie tai pagalvoja. Dėl to daugelis savininkų atsisako savo augintinių, kai būna sunku juos prižiūrėti.
Jiems gali atrodyti, kad šuniui reikia daug dėmesio ir priežiūros, arba jie tiesiog nenori prisiimti atsakomybės, kai jų augintinis nebėra mielas šuniukas.
Nors prieglaudose gyvenantiems suaugusiems šunims sunku rasti namus, vyresniems šunims dar sunkiau. Prieglaudos šunys, priskiriami seniems, dažnai praleidžia paskutines dienas, savaites ar metus prieglaudoje, tikėdamiesi, kad kas nors juos parsiveš namo.
Šuns, vardu Viktoras, savininkas atidavė jį gyvūnų gelbėjimo organizacijai, nes jis buvo per senas. Savininkas tikriausiai bijojo tolesnės atsakomybės ir rūpesčių. Organizacijos darbuotojai mielai priėmė šunį globai ir padovanojo jam mylinčius namus, kuriuose jis galėtų praleisti savo pensinį amžių. Nors tai nėra lengva, jie buvo pasiryžę padėti gyvūnui surasti tobulą šeimą. Ir jiems pavyko!
Galiausiai Viktorą priėmė geraširdė moteris. Dabar jis turi ne tik mylinčią šeimininkę, bet ir du kailiniuotus brolius: šuniuką ir draugišką triušį! Galima drąsiai teigti, kad Viktoras tikrai gyvena geriausią savo gyvenimą su savo nauja šeima.
