Nuostabi istorija apie jautrią žmonių ir gyvūnų draugystę! Moyo buvo vos kelių dienų amžiaus, kai 2015 m. jį rado reindžeriai ir atvežė į dramblių prieglaudą Zimbabvėje. Tuo metu Moyo buvo dar mažas jauniklis, todėl jam reikėjo daug priežiūros iš prieglaudos įkūrėjos Roxy Danckwerts, kuri jam tapo tarsi motina.
Moyo labai prisirišo prie Danckwerts ir visur ją sekė – ėjo net į jos namus!
„Jis pas mus pateko būdamas maždaug trijų ar keturių dienų amžiaus. Jis svėrė 56 kilogramus, o paprastai Afrikos dramblių jaunikliai sveria apie 90 kilogramų.“
„Jis buvo labai labai mažas. Miegojau su juo, buvau kartu su juo 24 valandas per parą, ir manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl jam pavyko išgyventi.“
Paaugus Moyo labai prisirišo ir galiausiai jis pradėjo sekti Danckwerts visur, kur tik ji eidavo, ir visur pridarydavo žalos.
„Iš pradžių virtuvėje gaminau Moyo pieną. Taigi, jis sekė paskui mane čia“, – sakė Danckwert. Tačiau net ir tada, kai Moyo ėmė augti ir tapo per didelis namui, ji ant jo nepyko.
Praėjus metams, Moyo vis dar manė, kad Danckwerts namai yra jo nuosavybė. Kai tik moteris atsisėsdavo ant savo sofos verandoje, Moyo užšokdavo ir prisiglausdavo prie jos.
Anot Danckwerts, dramblys ypač mėgo virtuvę. „Jis mėgsta sidabrą, o tai tikrai įdomu“, – sakė Danckwerts. „Dramblys su sidabriniu šaukštu burnoje.“
„Jis – tikras mažas princas“, – sakė Danckwerts. „Bet jis yra nuostabiausias gyvūnas. Jis švelnus, ramus ir labai rūpestingas kitų dramblių, atvykusių į prieglaudą, atžvilgiu. Jis taip pat puikiai bendrauja su žmonėmis”.
Moyo istorija sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje, tad jis pats tapo savotišku gyvūnų gerovės ambasadoriumi.
