49 metų Bjørn Wall visada bus dėkingas savo ištikimam šuniui Gibsonui. Jei ne jis, Bjørn tikriausiai jau būtų miręs. Praėjusių metų lapkritį švedas Bjørn Wall plovė keturratį savo namų garaže Okelbo mieste, Švedijoje. Staiga vyrui ėmė svaigti galva ir aptirpo dešinė kūno pusė. Bjørn išjungė aukšto slėgio plovimo įrangą, kurią naudojo keturračio plovimui, ir nužingsniavo link namo.
„Jei nori iš garažo patekti į namą, turi eiti per skalbyklą. Aš nebegalėjau eiti toliau. Skalbykloje susmukau ant grindų“, – pasakoja Bjørn.
Bjørn buvo paralyžiuota visa dešinė kūno pusė. Jis negalėjo naudotis mobiliuoju telefonu, todėl neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.
Šuo suprato, kad kažkas negerai
Laimei, šeima turi 5 metų šunį Gibsoną. Kai šuo pamatė savo šeimininką, gulintį skalbykloje, jis iškart suprato, kad kažkas ne taip. Gibsonas pradėjo lakstyti po namus ir garsiai loti.
19-metė Bjørn dukra Emilija miegojo antrame aukšte. Ją pažadino garsus šuns lojimas, todėl ji nulipo žemyn pasižiūrėti, kodėl Gibsonas toks neramus.
Emilija pamatė, kad Gibsonas nerimastingai sukiojasi po namus, ir bando ją nusivesti link skalbyklos. Ji nusekė savo šunį, ir netrukus pamatė, kad jos tėčiui reikia pagalbos.
„Buvau tiesiog sukrėsta. Tėtis buvo sąmoningas, bet nereagavo, kai su juo kalbėjausi. Jis galėjo tik linktelėti“, – pasakoja ji.
Ji paskambino pagalbos numeriu, o po 20 minučių greitosios pagalbos automobilis jau buvo prie jų namo. Bjørn buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas insultas. Situacija buvo pavojinga gyvybei, ir Bjørn tikriausiai nebūtų išgyvenęs, jei jo niekas nebūtų radęs.
Laimei, Bjørn išgyveno. Tris mėnesius jis praleido reabilitacijos skyriuje, o šių metų vasario 17 dieną jam buvo leista grįžti namo. Jis vis dar yra nedarbingas, jam sunku judinti dešinę ranką, tačiau svarbiausia yra tai, kad jis yra gyvas. Už tai jis visada bus dėkingas savo šuniui Gibsonui, kuris išgelbėjo jo gyvybę.
