Katinas nė dienos nepamiršta savo draugo – žmogaus.
Liūdi ne tik žmonės mirus augintiniui, dažnai būna net atvirkščiai. Mūsų šios dienos pūkuotas herojus niekada nepamiršta savo mylimo šeimininko, jis reguliariai eina į kapines ir atneša dovanų į šeimininko amžinojo poilsio vietą.
Istorija vyksta Montagnanos miestelyje, Italijoje. Seniai seniai vyras, vardu Renzo, iš prieglaudos paėmė jam patikusį kačiuką ir pavadino jį Tildu.
Nors vyras buvo vedęs, žmona į kačiuką nekreipė daug dėmesio, tačiau Renzo kasdien po darbo susitikdavo su juo, paimdavo į rankas ir visaip rodė jam savo meilę. Jie daug metų gyveno kartu, kol vieną dieną nutiko kažkas baisaus: Renzo išėjo iš šio pasaulio…
Dabar, praėjus kuriam laikui, Renzo našlė prisiminė, kad katinas keistai elgėsi nuo pirmos dienos po baisaus įvykio. Atrodė, kad jis viską suprato ir net lydėjo laidotuvių procesiją iš namų į kapines.
Paskui nutiko keistas dalykas: Tildas kas rytą kažkur pradingdavo.
Tuo pat metu ant Renzo kapo kasdien atsirasdavo įvairiausių daiktų – akacijos šakelė, gėlė, gražus akmenukas, plastikinis puodelis ir pan.
Iš pradžių nei giminaičiai, nei našlė nekreipė į tai dėmesio ir tik vėliau susimąstė, iš kur visa tai atsirado. Paaiškėjo, kad visus šiuos daiktus atnešė Tildas – taip jis išreiškė savo meilę ir atsidavimą, prisimindamas savo šeimininką.
Dar vienas katino pasikeitimas – dabar jis palaiko moterį, kuri liko viena, ir dabar su ja elgiasi taip pat maloniai ir švelniai, kaip ir su jos vyru. Moteris sako, kad sunkiausiomis akimirkomis gyvūnas jai labai padėjo.
