Viskas prasidėjo 2009 metais JAV Ilinojaus valstijoje, kai moterį, vardu Erin, aplankė meškėnas. Jis visada ateidavo tuo pačiu metu. Erin jį reguliariai maitino: nors šis gyvūnas dar buvo jaunas, tačiau jis buvo aklas.
Tai tęsėsi kelerius metus, kol 2014-aisiais meškėnas atkeliavo ne vienas, bet su dviem mažais alkanais kačiukais. Visi kartu jie ateidavo į Erin namus, papusryčiaudavo ir išeidavo, tačiau ji gana dažnai juos matydavo žaidžiančius kaimynystėje. Tai buvo pati tikriausia draugystė.
Meškėnas nugaišo 2015 m. vasarą, savo rūšiai nugyvenęs nepaprastai ilgą gyvenimą, nes natūralioje gamtoje meškėnai vidutiniškai gyvena 3 metus. Atsižvelgiant į tai, kad meškėnas buvo aklas, jam tikrai labai pasisekė.
Katės ir toliau lankydavosi Erin namuose, tačiau moteris pastebėjo, kad jos yra labai nusiminusios.
Erin norėjo padėti katėms, tačiau prireikė laiko, kol ji įgijo jų pasitikėjimą. Galiausiai katės buvo prisijaukintos, pažymėtos mikroschemomis, ir tapo visateisėmis šeimos narėmis.
Erin nesvarstė priglausti kačių, tačiau tokia mintis kilo jos mamai, kuri gulėjo reanimacijoje. Jos paskutinis noras buvo tai, kad jos dukra priglaustų šias kates. Erin teigia, kad būtent katės joms padėjo išgyventi sunkų gyvenimo laikotarpį. Moteris neteko mamos, o po 9 dienų – mylimo katino, kuriam tuo metu buvo 15 metų.
Aklas meškėnas ir Erin mama padėjo šioms katėms rasti saugius ir mylinčius namus. Dabar katės yra labai laimingos, ir kasdien savo šeimininkei dovanoja meilę ir šilumą.
