Jis toks mielas! Rudas, susivėlęs benamis katinas visą savo gyvenimą praleido klajodamas ir kovodamas už save. Taip dažniausiai nutinka katėms, kurios priverstos būti benamėmis.
Kai katiną aptiko zoologijos sodo darbuotojai ir buvo nuspręsta jį nugabenti į kačių prieglaudą, jis nesipriešino. Matyt, jis nebeturėjo jėgų klajoti.
Paaiškėjo, kad katinui buvo maždaug šešeri metai, nors ir atrodė kaip dešimties.
Katino visas kūnas buvo nusėtas randais, o ausis ir akis buvo smarkiai sužalotos. Jis taip pat sirgo virusu, todėl be gydymo nebūtų ilgai išgyvenęs.
Nepaisant visų sunkumų, Carrot-top pasirodė esantis labai socialus katinas. Pamatęs žmogų, jis ėmė murkti kaip mažas traktoriukas, todėl žmonės šalia jo jautėsi labai jaukiai.
Tačiau, nepaisant jo draugiškumo, niekas nenorėjo priimti katino į šeimą. Prieglaudos svečiai visada sustodavo prie katino ir ilgai kasydavo jo ausį, bet visada išeidavo su kitais katinėliais ar mielomis katytėmis.
Vieną dieną moteris, vardu Sandra, socialiniame tinkle pamatė įrašą apie liūdną katiną ir jį įsimylėjo. Tai buvo būtent toks draugas, kokio ji norėjo!
Sandra atvyko į prieglaudą su juo susitikti ir, kaip pati sakė, Carrot-top ją sužavėjo. Tačiau iškilo problema, dėl kurios moteris negalėjo pasiimti katino namo – namo šeimininkas neleido laikyti kačių.
Sandra kurį laiką lankė katiną, laukdama, kol atsiras geradariai, kurie jį priglaus. Tačiau laikas bėgo, ir Carrot-top gyveno prieglaudoje, kur tik šiek tiek susipažino su normaliu gyvenimu.
Vieną dieną Sandra nusprendė nusiųsti šeimininkui savo katino nuotrauką ir paprašyti jo padaryti išimtį. Juk tas jaudinantis katino veidas gali ištirpdyti žmogaus širdį.
„Gerai“ – pasakė jis. – „Kaip galima atsispirti tokioms akims?”
Tą pačią dieną Sandra pasiėmė katiną ir jie pradėjo bendrą gyvenimą!
Moters teigimu, pirmąją dieną ir naktį katinas be perstojo murkė. Štai kaip jis išreiškė savo laimę ir dėkingumą!
