Geraširdis katinas. Geranoriška moteris lietingą dieną ant lauko kelio aptiko rusvą kačiuką. Ji sustabdė automobilį, kad apžiūrėtų jį.
Motinos katės niekur nebuvo, o kačiukas buvo vienas, alkanas ir šlapias.
Radėja susisiekė su savo drauge savanore Kelsey Minier, tikėdamasi kačiuką apgyvendinti globos namuose. Draugė jį pavadino Jasperu.
Nepaisant to, kad Jasperas buvo lauke per lietų, jis buvo sveikas.
Jis greitai sustiprėjo, priprato prie maitinimo buteliuku ir tapo žvalus. Atsiradus jaukiems namams, žaislams ir maistui, jo asmenybė išryškėjo.
Po teigiamo Jaspero sveikatos patikrinimo jis vaikščiojo po namus, tarsi būtų pats sau šeimininkas, ir spinduliavo pasitikėjimą savimi.
Jis susidraugavo su mažąja drauge kate June, kuri buvo atvežta, kai jai buvo tik dvi dienos. Kai June buvo pakankamai didelė, kad pradėtų vaikščioti, Jasperas taip pat mokė ją vaikščioti.
Jasperas globojo ją ir parodė viską, ko jai reikėjo. Tai buvo pirmas jo bandymas padėti kačiukui ir jį stebėti, ir atrodė, kad jam tai patiko.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus kalytė Penny tapo mėgstamiausia Jaspero aukle, o katinas Tuckeris, kuris niekada nemėgo kačiukų, nusprendė jį paglostyti. Jasperas turėjo tokį žavesį, kad žavėjo visus aplinkinius.
Jasperas buvo trūkstama šeimos dėlionės dalis. „Nusprendėme oficialiai įtraukti jį į savo šeimą.“
„Praėjus maždaug šešiems mėnesiams po augintinio priėmimo, priglaudėme jauną, nepakankamai socializuotą katiną Gerby“, – pasakojo Kelsey.
„Nusprendžiau globoti Gerby, nes maniau, kad Jasperas gali būti kaip tik tas draugas, kurio jam reikia, kad išmoktų būti šeimynišku katinu.“
Jasperas iš karto pamilo išsigandusį kačiuką. Jis skatino Gerby bendrauti ir parodė jam, kad pasaulyje yra ir gerų žmonių.
Gerby šnypštimas pamažu virto murkimu, nes jis pradėjo priprasti prie naminės katės gyvenimo. Gerby tapo naminiu gyvūnėliu ir rado puikius namus.
„Kai po karantino atvykdavo naujų globojamų kačiukų grupė, Jasperas ateidavo į patalpą ir parodydavo jiems, kaip viskas vyksta“, – pasakojo Kelsey.
Jis parodė jiems, kaip valgyti šlapią maistą, žaisti su žaislais, eiti į kraiko dėžę, o kartais ir kaip daryti tai, ko jis jų paprašė, – iš čia ir kilo terminas „ponas vadybininkas“.
Dabar, sulaukęs dvejų metų, Jasperas yra labai patyręs katinas, turintis daug patirties padedant kitiems kačiukams.
Kai jis nesirūpina kačiukais, Jasperą galima pamatyti snaudžiantį viename iš daugelio kačių namų, leidžiantį laiką su Tuckeriu jo lauko dėžėje, erzinantį savo šunišką sesutę Penny arba prisiglaudusį prie jos motinos kaklo. Jis dovanoja geriausius apsikabinimus.
