Nicole Duggan turi nuostabų mažą berniuką. Jo vardas Riley ir jam yra treji metai. Tačiau Riley išsiskiria iš kitų vaikų, jis yra šiek tiek kitoks.
Riley turi autizmo sindromą. Neseniai jo airė mama parašė atvirą laišką kitiems vaikų tėvams, prašydama visų jų pagalvoti prieš darant savo išvadas apie tai, kaip sekasi kitiems, o ne jų vaikams.
Nicole pasidalijo savo įrašu „Facebook“ paskyroje su prierašu, kad jos tikslas yra „kad žmonės, nekenčiantys kitų žmonių, imtų juos suprasti“.
Žemiau galite perskaityti atvirą jos laišką:
„Kai sužinote, kad būsite mama, pradedate daug svajoti. Svajojate, kada pirmą kartą palaikysite savo kūdikį, svajojate, kaip aprengsite jį, kaip stebėsite kūdikį ir mėgausitės kiekvienu jo raidos etapu.
Svajojate apie pirmuosius vaiko žodžius, pirmą kartą, kai jis suplos rankutėmis, kai pirmą kartą pamojuos atsisveikinimui ir, žinoma, svajojate apie pirmuosius jo žingsnius. Tai visi „normalūs“ dalykai.
Tačiau mano namuose daug kas nukrypsta nuo sampratos „normalus“. Žinoma, mes taip pat turime šiek tiek panašumo, bet tai nėra visiškai tas pats. Pas mus dingsta žodžiai, išnyksta raidos etapai ir būna daug ašarų. Ir dėl viso to vaikas nėra kaltas.
Iš esmės, jis yra kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jis mėgsta šokti, mėgsta būti maitinamas, verkia, kai nukrenta, myli peliuką Mikį. Vis dėlto, jis skirtingai viską įsivaizduoja.
Maži dalykai, kuriuos kiekvieną dieną laikome savaime suprantamais ir lengvai įvykdomais, jam yra sunkiausi. Įvairios šviesos, kvapai ar garsai. Viso to pakanka, kad jis prarastų kontrolę, jam su visu tuo per daug sunku susitvarkyti. „Įprasti“ dalykai, tokie kaip ėjimas į parduotuvę, žaidimų aikštelę ar kirptis plaukų jam yra nepakeliami įvykiai“.
Nicole mano, kad tokiems vaikams reikia supratimo iš juos supančio išorinio pasaulio. Ji išsikėlė sau misiją skleisti žinias apie autizmą.
„Visiems žmonėms, kurie žiūri į jį, nes jis skleidžia keistus garsus. Visoms mamoms, kurios atitraukia savo vaikus nuo jo – jūs sukuriate iš jo patyčių auką. Vaikai jame tokio didelio skirtumo nemato, jie tiesiog nori žaisti, leiskite jiems tai ir daryti.
Parduotuvėje jį nemandagiai išvadinusiai panelei – pabandykite pažvelgti į dalykus iš jo perspektyvos. Aplink vien spalvų ir garsų jūra. Aplink jus daug kalbančių žmonių. Jūs taip pat verktumėte, jei negalėtumėte niekam pasakyti, kaip jaučiatės, kai žinotumėte, kad daugiau nebegalite kentėti.
Visiems draugams, kurie dingo iš mūsų rato. Tikiuosi, kad toks likimas niekada nepasibels į jūsų duris. Jei net nesivarginate pabandyti suprasti, kaip mąsto šis mažas berniukas, tada jūs nenusipelnėte būti jo gyvenime.
Vaikai, turintys specialių poreikių, yra patys drąsiausi ir nuostabiausi maži žmogeliukai šiame pasaulyje. Jie kovoja kiekvieną mielą dieną. Galiu jums prisiekti, kad suaugę žmonės negalėtų to padaryti.
Taigi, prašau jūsų pagalvoti, prieš vertinant tokius žmones. Pagyvenkite nors vieną dieną mano mažo berniuko vietoje ir suprasite, koks jis, iš tikrųjų, yra super herojus!“
Nicole žodžiai jaudina mus iki širdies gilumos. Nedvejodami pasidalinkite jos kvietimu įsijausti ir suprasti tokius žmones, jei jus tai taip pat sujaudino ir įkvėpė.
