Situacija, kai šeimininkas palieka savo augintinį, visada sukelia liūdnų emocijų. Be to, kai kurie žmonės gali žiauriai, nežmoniškai palikti savo augintinius. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai žmogus, nors ir rūpinasi savo augintiniu, turi jį palikti. Augintinių priežiūra gali pareikalauti daug išlaidų, o kartais dėl blogai susiklosčiusio gyvenimo, savininkas gali prarasti pragyvenimo šaltinį. Tada šuo tampa savotiška našta, kurios žmogus tiesiog negali sau leisti…
Pitbulis narve
Šuo, apie kurį rašome, buvo rastas su paliktu laišku, paaiškinančiu širdį draskančias jo palikimo aplinkybes. Tačiau ši istorija parodo, kiek daug galime padaryti, jei galime užjausti kitus, esame geranoriški ir rūpestingi.
2017 m. prie „Litchfield Hills“ veterinarijos klinikos Harwintone (Konektikutas, JAV) kažkas paliko pitbulį narve.
Vargšas šuo buvo vienišas ir išsigandęs. Kita vertus, buvo visiškai aišku, kad jo šeimininkas nepaliko šuns likimo valiai. Narve buvo maisto, vandens, antklodžių ir jo mėgstamų žaislų.
Laiškas
Šiame narve taip pat buvo paliktas ranka parašytas laiškas, kuriame ankstesnė šuns savininkė paaiškino savo skaudaus gyvenimo įvykių seką, laiškas skambėjo taip:
„Mano vardas Fatty McFat. Esu agresyvus tik todėl, kad bijau. Mano šeimininkė mane labai mylėjo, aš jai buvau visas gyvenimas! Mano šeimininkė tapo benamė ir tada sužinojo, kad ji serga ir todėl nebegali manimi rūpintis. Prašau jos neteisti. Ji iš visų jėgų stengėsi rasti man naujus namus, bet niekam tai nerūpėjo! Ji nuėjo pas mano veterinarą, bet jis irgi nieko negalėjo padėti. Žinau, kad mano šeimininkė mane myli, nes ji vienintelė bandė mane išgelbėti, mylėjo ir lepino.
Neteisinga, kad du mėnesius teko gyventi automobilyje. Mano šeimininkė verkė kiekvieną dieną ir pasakė, kad jai gaila mane palikti ir kad ji mane myli. Man taip pat labai rūpėjo mano šeimininkė ir gąsdindavau visus, kurie per daug artinosi prie jos, ir gąsdindavau, jei maniau, kad jie gali pakenkti. Mano šeimininkė tapo benamė, nes aš kandžiojuosi. Viskas, ko mano šeimininkė man linki, yra tai, kad kas nors su manimi elgtųsi atsargiai ir oriai, ir kad kas nors mane mylėtų taip, kaip ji. Mano šeimininkės širdis verkia ir jai labai liūdna, kad taip nutiko. Bet niekas nenorėjo mums padėti…“ – Fatty McFatas.
Harwintono prieglaudos darbuotojas Thomas Mitchellas prisiminė, kad šuns šeimininkė jam paskambino, kad informuotų apie pitbulio situaciją. Mitchellas teigė, kad moteris, kalbėdama telefonu, atrodė labai nuliūdusi, o tai leido jam padaryti išvadą, kad ji tikrai rūpinosi savo augintiniu.
Šuns palikimas
„Ji išvedė jį iš automobilio, įsitikino, kad šuo yra pavėsyje ir turi viską, ko reikia. Būdama kelyje, ji paskambino veterinarui iš artimiausios miesto prieglaudos ir pasakė, kur yra šuo“, – sakė Mitchellas „WFSB“. „Aš net neįsivaizduoju, kaip žmogus turi jaustis tokioje situacijoje.“
Mokymai
Gera žinia ta, kad buvo pasirūpinta Fatty. Po to , kai Fatty buvo nuvežta į prieglaudą, vietinė organizacija „Simono fondas“ sutiko šunį nemokamai prižiūrėti.
„Jie padarė šį mielą dalyką“, – sako Mitchellas. – „Jie padeda žmonėms, kai jie turi problemų”.
Jie kastravo šunį ir pradėjo dresiruoti, kad atsikratytų gyvūno elgesio problemų. Kai Fatty atvyko į įstaigą, jis buvo išsigandęs ir piktas, tačiau jo elgesio pokyčiai sparčiai progresavo.
„Dėl kantrybės ir švelnaus elgesio su Fatty, jis greitai parodė savo įgūdžius: sėdėti, gulėti ir duoti leteną“, – „Facebook“ paskyroje rašė „Simono fondas“.
Antras šansas
Tada atėjo laiminga pabaiga – Fatty sugebėjo grįžti pas savo šeimininkę!
Kai Fatty nemokamai mokėsi, jo šeimininkė turėjo galimybę ieškoti darbo ir tvarkyti visus savo reikalus. Jai pavyko susirasti namus sau ir mylimam keturkojui draugui!
Tokiu būdu tiek šuo, tiek savininkė galėjo pradėti savo gyvenimą iš naujo.
„Po to, kai viskas buvo sutvarkyta, Fatty grįžo pas savo šeimininkę. Tai buvo džiugus įvykis! Tai yra antras šuns šansas – naujas gyvenimas, nauji namai ir nauji potyriai“, – rašoma „Simono fondo“ svetainėje.
