Egilas ir Bjørnas buvo identiški dvyniai.
Egilui priklausė apgriuvusi valtis ir jis daugiausia gyveno vienišiaus gyvenimą. Vieną dieną jis paskolino savo valtį grupei vaikinų, kurie ją nuskandino. Egilas visą dieną stengėsi išgelbėti kuo daugiau daiktų iš valties, todėl jo niekur negalima buvo sutikti visą dieną ir didžiąją dalį vakaro. Todėl Egilas nežinojo, kad tądien staiga mirė Bjørno žmona!
Kai Egilas atplaukė į krantą, jis nuėjo į miestą apsipirkti maisto prekių parduotuvėje. Čia sutiko seną kaimynę, kuri pamanė, kad jis yra Bjørnas ir pasakė: „Labai užjaučiu, praradus brangiausią. Tai turėjo būti labai baisu.“
Egilas manė, kad ji kalba apie valtį ir atsakė: „O ne, nereikia! Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad jos atsikračiau. Ji nuo pat pradžių buvo supuvęs senas daiktas. Sėdynė buvo visiškai susitraukusi ir smirdėjo senomis žuvimis. Ji visada leido vandenį dėl didelės skylės apačioje, o priekyje ji taip pat turėjo gana didelę skylę. Kiekvieną kartą, kai ją naudodavau, skylė vis didėdavo, nors ir tvarkydavau ją. Žinau, kas ją iš tikrųjų palaužė. Tai, kad ją paskolinau keturiems vaikinams, kurie norėjo pasilinksminti. Įspėjau juos ir pasakiau, kad ji nėra tokios geros būklės ir kad smirda, bet jie vis tiek jos norėjo. Kvailiai, bandė ja pasinaudoti, o ji neatlaikė!“
Tai išgirdusi senoji dama nualpo.
Ar jus prajuokino ši istorija? Nedvejodami pasidalinkite ja su savo draugais „Facebook“ tinkle!
