Ši istorija gali pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus.
Berniukas buvo atvežtas į ligoninę skubiai operacijai. Į darbą buvo iškviestas gydytojas. Tačiau jis greitai neatvyko ir tai labai įsiutino berniuko tėvą. Kai gydytojas pagaliau pasirodė, tėvas nesulaikė pykčio:
„Kur buvote, daktare? Mano sūnus guli mirties patale. Argi jums nepasakė, kad jo gyvybė kabo ant plauko? Kas jūs per žmogus?“
Gydytojas nieko pikta neatsakė į šiuos žodžius, tik atsiprašė, kad negalėjo atvykti anksčiau. Jis taip pat paprašė tėvo nusiraminti ir netrukdyti dirbti.
„Nusiraminti? O jei ten būtų jūsų vaikas?! Ką darytumėte, jei ten, laukdamas, kol pasirodys gydytojas, gulėtų jūsų sūnus?“
Gydytojas atsakė:
„Mes padarysime viską, ką galime. Melskitės, kad operacija būtų sėkminga.“
„Iš išorės kalbėti lengva, ypač jei pats neturite sūnaus,“ – dar paburbėjo tėvas, sėsdamasis ant kėdės laukti.
Po 3 val. trukusios operacijos gydytojas atėjo tėvui pranešti naujienų.
„Operacija sėkminga. Jūsų sūnus gyvas. Jei turite kokių nors klausimų, kreipkitės į seselę.“
Gydytojas skubiai pasišalino.
Nusivylęs tėvas toliau burbėjo seselėms:
„Iš kur toks arogantiškumas? Ar negalėtų skirti trupučio savo brangaus laiko ir išsamiau papasakoti apie mano sūnaus būklę?“
Seselė giliai atsiduso ir atsakė:
„Jis nėra arogantiškas. Jo sūnus prieš kelias dienas žuvo avarijoje. Šiandien jis ruošėsi jo laidotuvėms, kai buvo iškviestas į darbą. Todėl dabar išskubėjo. Gydytojui pavyko išgelbėti jūsų sūnaus gyvybę, todėl jis suskubo į savo sūnaus laidotuves.“
Seselė pravirko.
Istorija įrodo, kad negalima skubėti teisti kitų.
