Kai Julijai Derbyshire buvo tik 4 metai, ji su tėvais persikėlė į Jungtines Valstijas ir manė, kad viskas bus puiku. Tačiau jos laimė netrukus baigėsi, kai tėvai išsiskyrė, o tėvas grįžo gyventi į Didžiąją Britaniją.
Ji toliau gyveno su mama JAV, lankė mokyklą ir susirado keletą draugų. Bet būdama 12 metų ji pasitikėjo ne tuo žmogumi. Ji papasakojo draugei apie savo slapčiausias mintis ir jausmus, o draugė beširdiškai išpasakojo jos svajones visiems savo klasės draugams. Tai paskatino Juliją patirti fizines ir žodines patyčias. Kiekvieną dieną ji patyrė patyčias mokykloje ir net namuose nebuvo saugu, nes priekabiautojai tęsė patyčias socialiniuose tinkluose.
Paskutinį kartą, beviltiškai bandydama sustabdyti patyčias, mama nusprendė ją išsiųsti pas jos tėvą Adrianą į Didžiąją Britaniją. Dveji metai žiaurių patyčių paliko skaudžius prisiminimus Julijai, tačiau jos tėvai tikėjosi, kad nauja pradžia kitame žemyne jai gali padėti.
Bet tai toli gražu nepadėjo šiai merginai…
Klasės draugai nesustojo tyčiotis ir tik sustiprino patyčias socialiniuose tinkluose. Ji neturėjo ramybės ir todėl pradėjo internete kalbėtis su grupe jaunų žmonių, kurie diskutavo apie savižudybes.
Taigi, vieną naktį, kai Adrianas grįžo iš darbo, jis pamatė blogiausią savo gyvenimo košmarą. Julija bandė pasikarti!
Tėvas nedelsdamas sureagavo: iškvietė greitąją pagalbą ir pradėjo gaivinti mylimą dukrą.
Greitoji pagalba greitai atvyko ir ligoninėje gydytojai padarė viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų paauglę. Tačiau po penkių dienų gydytojai turėjo perduoti blogiausią žinią, kurią galima perduoti tėvui: jūsų dukrai nebėra vilties išgyventi.
Tada Adrianui teko priimti sunkiausią savo gyvenimo sprendimą. Jis turėjo patvirtinti, kad gydytojai gali išjungti gyvybę palaikančius aparatus, kurie dirbtinai palaikė Julijos gyvybę.
Išjungus mašinas, paskutinėmis jos minutėmis žemėje, tėtis sėdėjo šalia dukters. Jis padarė keletą jos nuotraukų. Jai buvo tik 16 metų…
Po dvejų metų jis nusprendė nuotraukas paskelbti internete.
„Aš padariau šias nuotraukas prieš pat Julijai mirštant. Bet aš negalėjau į jas žiūrėti. Niekada nemaniau, kad daugiau jas pamatysiu, ir šiandien tikrai nenoriu vėl visko prisiminti“, – sakė Adrianas. „Man nepaprastai sunku publikuoti šias nuotraukas. Kai pamatau jas, prisiminimai sugrįžta vėl. Pamačius jas – mane pykina“.
Bet priežastis, kodėl jis paskelbė nuotraukas, yra labai svarbi: jis tai padarė norėdamas atkreipti dėmesį į kampaniją, kuri atkreiptų žmonių dėmesį į internetinių patyčių žiaurumą. Kampanijos tikslas yra užkirsti kelią savižudybėms.
„Šiandien, vietoj to, kad švęstume 18-ąjį Julijos gimtadienį, aš padėjau gėlių ant jos kapo“, – sako Adrianas.
Paskelbęs nuotraukas, Adrianas sulaukė palaikymo iš daugelio žmonių. „Reakcijų sulaukiau labai daug. Šeimos, kurios taip pat neteko savo vaikų, dėkojo už atvirumą“, – pasakojo tėtis.
Tragiška Julijos istorija yra tik viena iš daugelio pavyzdžių, kokios gali būti pražūtingos internetinės patyčios. Patyčios per anksti išplėšė nuostabią ir jauną merginą iš gyvenimo ir iš jos šeimos, o tėvams liko tik begalinis sielvartas…
