Kartais mes, žmonės, galime būti siaubingai blogi vienas kitam ir pamirštame, kad žodžiai iš tikrųjų gali labai įžeisti…
Niekada negalima sakyti niekinančių pastabų kam nors, bet kai suaugusieji pradeda įžeidinėti vaikus su negalia, tai jau peržengia visas ribas!
Niekada negalime toleruoti išankstinio nusistatymo prieš žmones, turinčius specialių poreikių, ypač, kai kažkas gana atvirai šaiposi iš šių žmonių.
Milo Castillo istoriją skaudu skaityti – tačiau tai yra puikus pavyzdys, kada moralinė drąsa gali pakeisti viską. Tai labai didelis skirtumas.
Prieš keletą metų, 5 metų Milo su šeima vakarieniavo restorane „Laurenzos“ Teksase.
Milo anksčiau ten buvo daug kartų. Tai buvo jo mėgstamiausias restoranas.
Todėl šeima ten valgė gana dažnai, tačiau šį kartą apsilankymas buvo ne toks malonus.
Restorane kita šeima sėdėjo prie šalia esančio staliuko.
Ir neilgai trukus jie pradėjo garsiai skųstis. Ir visų pirma, jie atrodė labiausiai susierzinę dėl Milo.
Jie net paklausė padavėjo Michaelo Garcia, ar jie galėtų gauti naują vietą, nes Milo skleidė daug „keistų“ garsų.
Milo serga Dauno sindromu, kuris, atrodo, labai vargino kitą šeimą.
Padavėjas šeimą perkėlė prie kito stalo, tačiau to akivaizdžiai jiems nepakako. Šeimos tėvas vis dar buvo nepatenkintas…
„Ypatingi vaikai gali būti ypatingi kitur!” – garsiai pareiškė jis.
Šalia sėdėję vaikai aiškiai girdėjo, kaip jų tėvas kalba apie Milo.
Ir tada padavėją Michaelą užvaldė emocijos. Prašymas juos perkelti į kitą vietą yra vienas dalykas, tačiau jam nepatiko, kaip vyras išreiškė save požiūrį apie Milo.
Nors rizikavo netekti darbo, jis nusprendė išvaryti šią šeimą. Jis atsisakė juos aptarnauti.
Taip atrodo tikras herojus:
„Valio tokiems žmonėms kaip Michaelas, kuris ne tik myli Milo tokį, koks jis yra, bet ir stengiasi apginti jį, kad ir kas būtų!” – džiaugiasi Milo motina Kim Castillo.
Žiūrėkite toliau pateiktą vaizdo reportažą apie šį įvykį.
