Helen tvirtina, kad prieš grįždama į gyvenimą, ji jautėsi esanti vienintelis atomas absoliučioje tuštumoje. „Kai miriau, mane apėmė tamsa. Nieko nemačiau ir negirdėjau. Neturėjau žinių apie mirtį ar net apie egzistavimą apskritai“, – pasakojo ji.
Helen sakė, kad tai buvo tarsi sapnas, tačiau ji visiškai save suvokė. „Jaučiausi kaip viso to dalis, tarsi būčiau atomas, prisijungęs prie mane supančių atomų. Aš nejaučiau nieko, tik buvau rami“, – sakė moteris.
Vargu ar pomirtinio gyvenimo egzistavimas kada nors bus įrodytas ar paneigtas, tačiau mokslininkai mano, kad tikėjimas tuo gali būti žmonėms naudingas. „Nemirtingumo galimybės idėja gali teigiamai paveikti sveikatą“, – sakė religijos studijų lektorė Suzanne Newcomb. Ji paaiškino, kad viltis gali padėti organizmui kovoti su liga ir padidinti savaiminės remisijos galimybę. Mokslininkai mano, kad tokias ryškias vizijas sukelia smegenų veikla, kai žmogus yra arti mirties.
Helen patyrė širdies sustojimą ir kalbėjo apie tą akimirką prieš ją pasirodžiusias pomirtinio gyvenimo vizijas. „Laimės ir ramybės bangos praėjo per mane kartu su skausmu. Aš buvau už savo kūno ir tuo pačiu jo viduje“, – sakė ji.
