James Hamblin yra savaitraščio „Atlantic“ redaktorius, sveikatos apžvalgininkas ir vaizdo įrašų skyriaus vedėjas. Jis atliko eksperimentą: palaipsniui nustojo praustis. Hamblin atrodo kaip visiškai adekvatus žmogus, jis tiesiog norėjo ištirti, kaip besaikis ploviklių ir kosmetikos naudojimas veikia mūsų organizmą.
Savo straipsnyje jis rašė:
„12 167 valandos dušui. Tiek valandų išnaudojate, jei kiekvieną dieną bent 20 minučių prausiatės po dušu, be reikalo drėkindami odą. Jau nekalbant apie vandens suvartojimą ir kosmetikos gaminių, kurių, pasak reklamos, mums labai reikia, kainą, nes pirmiausia reikia muilą pašalinti iš odos aliejumi, o po to sudrėkinti losjonu. Tas pats sakoma apie plaukus – pašalinkite riebalus ir naudokite drėkinamąjį kondicionierių. Išeina keturi skirtingi produktai ir daug vandens viskam nuplauti. Tačiau mažai žmonių susimąsto, ar mūsų organizmui to reikia.“
Ne tik iš reklamų, bet ir asmeninės patirties puikiai žinome, kad be vandens procedūrų žmogus virsta dvokiančiu gyvūnu. Bet kas nutinka, kai išgyvenate tą laiką, pakenčiate kvapą ir nemalonius pojūčius ir tiesiog gyvenate toliau? Ir visai ne iš tingumo, o iš didelio smalsumo? James pabandė.
Iš pradžių jis pavirto riebaluotu ir dvokiančiu gyvūnu. Žmogaus kūno kvapas atsiranda dėl bakterijų, kurios gyvena ant odos ir minta prakaito išskyromis bei plaukų folikulų pagrindo riebalinėmis liaukomis. Naudojant muilą, sutrinka balansas tarp sebumo ir odos bakterijų.
Jei prausiamės per daug, sunaikiname odos ekosistemas. Jos greitai pasveiksta, tačiau tas rūšis, kurių natūrali pusiausvyra sutrinka, pakeičia kvapą sukeliančios bakterijos. Po kurio laiko ekosistema pasieks stabilią būseną ir jūs nustosite užuosti kvapą. Jūs, žinoma, nepradėsite skleisti rožių kvapo, bet ir neužuosite. Jūs tiesiog kvepėsite žmogumi.
Evoliucijos požiūriu kodėl mums reikia nuolatinio prausimosi ir drėgmės? Jei galime subalansuoti sebumą ir bakterijas, teoriškai oda nebebūna per riebi ar per sausa. Apie kruopštaus kūno plovimo poveikį James kalbėjo su mikrobiologu Martin Blazer. Taip pat su biotechnologijų kompanijos „AOBiome“ mokslininke, kuri parduoda gyvas bakterijas, kurias galima purkšti ant odos, kad būtų sukurta natūralesnė ekosistema.
Vyras pradėjo naudoti mažiau muilo, šampūno ir dezodoranto. Jis pradėjo rečiau praustis po dušu – po trijų dienų kas antrą dieną ir pagaliau visiškai nustojo praustis. Tik plaudavosi rankas, nes tai yra pagrindinis būdas užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.
Jis vis dar nuplauna purvą, kai susitepa, nusiplauna veidą po bėgimo. Kai jam ryte ant galvos susivelia plaukai, jis sušlapina juos vandeniu, tačiau nenaudoja šampūno ar muilo.
Iš pradžių vyras jautėsi siaubingai, ypač kai nustojo naudoti dezodorantą. Pamažu nuo dezodorantų pereita prie muilo, kuriame yra natūralių aliejų ir krakmolo.
Viskas puiku. James pabunda, atsikelia ir po keleto minučių išeina pro duris. Jis mano, kad kai ima kvepėti, pavyzdžiui, po nervingos dienos darbe ar po mankštos, jis to neužuodžia. Galbūt jo nosis priprato. Todėl jis net paprašė savo draugų pauostyti ir jie teigia, kad viskas gerai (nebent jie draugiškai meluoja).
Jei dirbate su žmonėmis, kurie netoleruoja natūralaus kūno kvapo, eksperimento, žinoma, geriau nepradėti. Verčiau išsikraustyti į nuošalią vietą arba pasiimti valtį (kurią galite nusipirkti už pinigus, kuriuos sutaupėte nebepirkdami šampūnų ir muilų). Tik prieš ką nors darydami, pasitarkite su artimaisiais.
James nežino, ar visi turėtų gyventi be prausimosi priemonių – tai jau kraštutinumas, tačiau jis įsitikinęs, kad tai puiki proga apmąstyti begalinę plaukų ir odos kosmetikos rinkodarą bei kasdienius prausimosi poreikius.
