Kai krenta lapai, Tuktukui ir smagu, nes gali kiek nori lakstyti ir juos rinkti, tačiau ir liūdna. Jis norėtų, kad kuo greičiau kažkas įvyktų ir tuos medžius be lapų papuoštų. O kas tai galėtų būti? Aišku, kad sniegas.. O jau kai iškrenta sniegas, tada jau ir ateina Kalėdos. Kuo šiemet kvepės Kalėdos? Eglute, mandarinais, o gal kvapniais pyragais? O kada aplankys ta ypatinga nuojauta, kad netrukus nutiks kažkas nepaprasto? Išduosime paslaptį – Anykščiuose nuolat vyksta kas nors nepaprasto. Tuktukas net išsižiojo, sužinojęs, kad ant Šventosios kranto stovinčiame paslaptingame Istorijų dvarelyje kasmet įsikuria Kalėdų senelio rezidencija.
Paslaptinga Kalėdų senelio buveinė Anykščiuose
Iki šiol Tuktukas manė, kad Kalėdų Senelio namų reikia ieškoti arba Šiaurės ašigalyje, arba Suomijoje. Jis buvo girdėjęs, kad Kalėdų senelis gyvena Laplandijoje, kur labai šalta ir gyvena elniai. Laplandijojos Rovaniemio miestas Kalėdų senelio rezidencija buvo paskelbtas 1985 m. Suomiai jį vadina Joulupukki. Bet kad jis būtų Lietuvoje, Tuktukas nebuvo girdėjęs.
Paprastai pats tikriausias Kalėdų senelis į Anykščius atvyksta kiek anksčiau. Tam jis turi svarių priežasčių – juk reikia ir su vaikais susitikti, ir jų laiškus perskaityti, ir į juos atsakyti. Taigi, Anykščiuose, Istorijų dvarelyje, ant Šventosios upės kranto Kalėdų senelis apsigyvena ir čia vieši dar ir po Kalėdų – tiek daug darbo turi. Devynioliktą amžių menančiame dvarelyje Kalėdų senelis priima didelius ir mažus, kurie atvyksta aplankyti jo rezidenciją ir moko kartu kurti bei dalintis stebuklais. Nėra geresnės vietos visoje Lietuvoje – juk Istorijų dvarelis ir taip skirtas tik vaikams, o kai jame apsigyvena Kalėdų senelis, jis tampa tiesiog ištisa paslaptimi.
Kalėdų eglė ant vandens
Anykščiuose, sulaukę tokio išskirtinio svečio, gyventojai bando jį pradžiuginti, o kad neliūdėtų ir nenuobodžiautų prie rezidencijos įkuria Kalėdų miestelį, kuriame prekiauja visokiausiais šiame krašte pagamintais kalėdiniais skanėstais ir suvenyrais.
Tuktukas pernai lankėsi ir be galo stebėjosi, kai pamatė kalėdinę eglutę. Anykštėnai jį nustebino išskirtiniu sumanymu – Kalėdų eglutę jie pastatė ant vandens, tiesiai Šventosios upėje. Tiesa, eglutę buvo galima pasiekti tik plaukiant valtimi, tačiau kaip gražiai ji atrodė nuo kranto.
Kalėdų rezidencija virsta visas miestas
Atvykus Kalėdų seneliui, visą mėnesį kūrybingi anykštėnai Kalėdų rezidencijos svečius kviečia leistis į kelionę šventiniu traukinuku, pasivaikščioti po Kalėdų miestelį, apsilankyti net keliose dešimtyse įvairiausių vietų. Sakykim, miesto parke būna pastatytas visas kalėdinių eglučių miškas. Kalėdų Senelis atkeliauja į Anykščius, atsinešdamas ne tik maišą staigmenų, bet ir stebuklingas istorijas apie tolimąją sniego šalį. Vaikai gali patikrinti jo stebuklingą barzdą ir net tyliai pakuždėti į ausį slapčiausias savo svajones.. Be to, dar vaikai gali dalyvauti įvairiausiuose renginiuose, važinėtis traukinuku, išsirinkti ir įsigyti kalėdinių dovanų ir patirti daugybę įdomių įspūdžių.
Iš kur atsirado Kalėdų Senelis?
Tuktukas ilgai galvojo, kas tas Kalėdų senelis, kai sužinojo, kad jis atsirado iš legendos apie graikų vyskupą šv. Mikalojų. Legendos pasakoja, kad jis gimė Turkijos teritorijoje ir buvo kilęs iš turtingos šeimos, bet visą savo turtą išdalijo neturtingiesiems. Apie šv. Mikalojų pasakojama, kad jis išgelbėjo tris vargšes mergaites nuo pardavimo į vergiją, padovanodamas jų tėvui kraitį, kad jos galėtų ištekėti. Šv. Mikalojus mirė gruodžio 6 d. Ilgainiui jo legenda pasklido po Europą, jis tapo našlaičių, vaikų ir jūreivių globėju. Jo mirties diena dažnai buvo švenčiama, per ją vaikams dovanojamos dovanos , imta tikėti, kad jis gali skraidyti, atrodo kaip senis su balta barzda.
1822 metais pastorius Clementas Clarkas Mooras savo vaikams parašė poemą „Apie šv. Mikalojaus kelionę“. Šioje poemoje Kalėdų senelis apibūdinamas kaip linksmas senukas, kurį nuo vieno iki kito namo nugabena aštuonių elnių tempiamos rogės ir kuris dovanas vaikams, kurie buvo geri, palieka slapčia nusileidęs pro kaminą.
Beje, Lietuvos kaimuose per Kalėdas seniau buvo įprasta, kad persirengėliai vaikšto po namus ir sako linkėjimus, už tai gaudami dovanų ir patys vaikams duodami dovanų. O lietuviškas Kalėda gyvena ne Laplandijoje, o Čepkelių raiste, iš kur ir keliauja po Lietuvą.
Tuktukas šiemet vėl per Kalėdas atvažiuos į Anykščius ir iš anksto džiaugiasi nuotykiais, o tai, ką matė pernai, jis nufilmavo ir siūlo pasižiūrėti visiems. Kada gi tos Kalėdos ateis?
Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“
Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje
Šaltinis: www.nyksciai.lt
Esu Jovita, viena iš laikas.lt straipsnių autorių. Jau nuo mažens mėgstu gaminti ir džiaugiuosi, kad mama leido eksperimentuoti virtuvėje. Mėgstamiausi patiekalai, be abejonės, desertai. Taip pat mėgstu „suktis” namuose, tad skaitytojams stengiuosi pateikti ne tik įdomių receptų, bet ir naudingų patarimų namų ruošoje.