Klausos negalią turintys žmonės dažnai kitiems sukelia užuojautą. Tačiau šios linksmos seserys kelia tik šypsenas ir teigiamas emocijas. Jos gražios, pasitikinčios savimi ir laimingos. Nors negali išreikšti savo jausmų žodžiais, jos atveria savo širdį tiems, kurie pasidavė ir yra nusivylę.
Dvynės Hermona ir Heroda Berhane neteko klausos ir tapo kurčnebylėmis sulaukusios 7 metų. 2015 m., kai joms buvo 36 metai, seserys sukūrė tinklaraštį „Being_Her“, kurio pagrindinis tikslas yra parodyti, kaip svarbu mylėti save.
Dvynės įkvepia žmones, kurie jaučiasi nesaugiai dėl savo negalios ir sulauktų pašaipų, taip pat tuos, kurie įveikė vėžį, ir tuos, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi. Jos pasakoja savo istoriją ir rašo atviras meilės deklaracijas sau.
Hermona ir Heroda kalba gestų kalba, tačiau tai netrukdo joms dirbti kaip aktorėms ir modeliams. Jos mano, kad jų nebylumas yra savybė, kuri daro jas unikalias. Savo tinklaraštyje dvynės kalba apie madą, gyvenimo būdą, kaip svarbu priimti ir mylėti save tokį, koks esi.
Mados pasaulis nėra pati tolerantiškiausia aplinka, todėl merginos kasdien rašo apie tai, kaip joms sunku. Pasaulyje apstu stereotipų apie žmones su negalia, todėl mažai kas atkreipia dėmesį į jų talentus ir sugebėjimus.
Dvynių šeima buvo priversta pabėgti iš Eritrėjos (Rytų Afrika), kurią 1980-aisiais nusiaubė pilietinis karas. Merginos gerai prisimena varpų skambesį ir paukščių klegesį, kai jos dar galėjo girdėti. Deja, jos taip pat prisimena sprogimus, šūvius ir riksmus per Eritrėjos pilietinį karą. Tėvai dažnai slėpė dukras kaimynų vonioje, rūsyje, kad apsaugotų jas nuo bombų ir šūvių.
Dvynės ir jų tėvai keliavo po kelias šalis. Jie gyveno JAV, o paskui persikėlė į JK. Motina stengėsi padaryti viską, kad išgydytų mylimų dukterų kurtumą, tačiau nepavyko. Seserys sako, kad aplinką suvokia skirtingais pojūčiais: skoniu, lytėjimu, uosle. Šie pojūčiai joms yra daug aštresni, palyginti su kitais žmonėmis.
Priimti ir mylėti pasaulį bei save yra tai, kas teikia tikrąjį džiaugsmą. Kurtumas nepadaro žmogaus menkaverčiu – svarbiausia, kad širdis nebūtų kurčia.
