Connie Moltrup visada troško susirasti savo biologinę motiną. Jos vaikystė prabėgo globėjų šeimoje ir ten jos gyvenimas nebuvo pats mieliausias. Iš pradžių mergaitė buvo įvaikinta labai gerų žmonių. Tačiau, deja, po kelerių metų įmotė mirė, o įtėvis vedė antrą kartą. Pamotės ir Connie santykiai visiškai nesusiklostė.
Net kai Connie užaugo ir pati susilaukė dukters, ji nenustojo svajoti susitikti su savo tikrąja motina. Kaip vėliau paaiškėjo, ši net nežinojo, kad jos dukra gyva.
Genevieve Purinton pagimdė vaiką 1949 m. Tuo metu jauna mergina nebuvo ištekėjusi, todėl jos tėvai susitarė su gydytojais, kad šie pasakytų, jog naujagimis negyvas. Tais metais tai buvo daroma itin dažnai. Buvo tikima, kad nesantuokinis vaikas gali sugadinti reputaciją ir gyvenimą. O poros, negalinčios susilaukti vaikų, buvo pasirengusios dosniai sumokėti už tokį kūdikį.
Connie sužinojo, kad yra „DNR bankas“ – specialus projektas, leidžiantis susirasti tuos, su kuriais sieja šeimos ryšiai. Taip dukra surado savo motiną. Jos susipažino praėjus 69 metams po išsiskyrimo.
Genevieve nuo seno buvo vieniša, bet dabar ji turi dukrą, anūkų ir net proanūkių.
