Ne visi randa drąsos užeiti į seną ir apleistą namą, nes nežino, kas slepiasi už durų kitoje pusėje ir kokios grėsmės ten laukia. Bet Kanadoje gyvena viena tyrinėtoja, kuri specialiai ieško šiurpių ir apleistų vietų. Kartą ji užėjo į vieną tokį namą ir suprato, kad ji ten ne viena.
Leslė Muir užsiima medžiokle ir fotografuoja apleistus namus. Prieš kelerius metus ji nusprendė užeiti į namą, kurį seniai nusižiūrėjo ir, kaip ji pati sakė, kuris tiesiog pavergė jos širdį. Kelias į šią vietą buvo apaugęs piktžolėmis, namo stogas įgriuvęs, o sena ir nušiurusi išvaizda bylojo tik apie tai, kad ilgą laiką name niekas nebuvo įkėlęs kojos.
Mergina užėjo į vidų ir jau ketino pradėti fotografuoti, kai staiga suprato, kad name yra ne viena. Leslė išgirdo keletą garsų ir nuėjo pažiūrėti, kas ten yra. Svetainėje ji rado vienišą pagyvenusį vyrą, vardu Lorensas.
„Jam buvo sunku vaikščioti, todėl jis didžiąją laiko dalį leisdavo čia,” – pasakojo nuotykių ieškotoja.
Vyrui trūko vienos akies, o kita buvo paveikta kataraktos. Bet, kaip paaiškėjo, jis tik atrodė baugiai, o iš tikrųjų buvo labai malonus žmogus. Nuo tada Lorensas turi draugę. Mergina ėmė reguliariai jį lankyti, valyti namus ir gaminti maistą. Jie dažnai vakarieniavo kartu.
Leslė sužinojo, kad vyrą buvo partrenkęs jautis ir sutrupino šlaunį. Tačiau prieš tai jį buvo ištikęs insultas ir dėl šių priežasčių jis tapo iš dalies paralyžiuotas. Todėl vyrui prireikė net keturių dienų, kol galiausiai sugebėjo kreiptis į medikus. Jis taip pat papasakojo apie savo brolių ligas ir tai, kaip prarado su jais ryšį.
Leslė pastebėjo, kad Lorenso sveikata blogėja, todėl perkėlė jį iš jo griūvančio namo į vietos slaugos namus. Dabar vyras yra laimingas, nes bent jau yra tarp kitų žmonių.
Mergina vis dar lanko senolį, atsiveda šunį, vardu Violeta, o jos mama ruošia jam dovanas.
„Jam tiesiog reikia draugo… Ko nors, kas galėtų pasiteirauti, ar jam viskas gerai,” – sako mergina.
Ji tikisi, kad Lorenso istorija paskatins žmones vėl pradėti bendrauti su tais, su kuriais dėl kokių nors priežasčių nutraukė ryšį.
„Nors tai yra pagyvenę žmonės, jų siela vis dar pilna gyvenimo, ir aš jaučiuosi laiminga, kad sutikau jį,“ – sako Leslė.
Senolis jaučiasi lygiai taip pat: „Aš visada buvau vienišas žmogus, bet ji atgaivino mano gyvenimą“.